Ostendė

Ostendėje lankėmės dar balandžio pradžioje, bet niekaip neprisiruošiau smulkiau papasakoti apie šią kelionę. Na, gal ne apie kelionę, o apie pačią Ostende.

Taigi, už maždaug šimto kilometrų nuo Briuselio įsikūręs pajūrio miestas Ostendė. Seniai seniai, dar prieš paskutinį karą, labai mėgtas Belgijos karalių Leopoldų (pirmojo ir anrojo) ir, žinoma, visų to meto dvaro didžiūnų. O dar seniau, tarsi trokštamas prizas, ėjo įvairiausiems užkariautojams iš rankų į rankas. Vienu metu čia buvo įsitvirtinę sukilėliai olandai ir giozai (tikiuosi, kad teisingai sulietuvinau). Ostendė dar žinoma ir ilgiausiai karo istorijoje trukusia miesto apgultimi, kuri 80-mečio karo metu tęsėsi nuo 1601 iki 1604 m. - visus tris metus. Ispanijos pergale pasibaigsios apsiausties metu buvo sužeista ir nukauta apie 80 tūkstančių žmonių, tad ji gavo kraupią "ilgo mirties karnavalo" pravardę. Kalbant apie šią apsiaustį, taip pat dažnai sakoma, kad "ispanai bandė užimti neužimamą, o olandai - apginti neapginamą" miestą. Tai va, tokios istorinės tokelės.

Šiandien Ostendė yra posvarbis Belgijos jūrų uostas, kurio reikšmė išaugo 1838 metais, geležinkeliu miestą sujungus su Briuseliu. Pradžioje Ostendė tarnavo kaip tranzitinis uostas į Doverį, o dabar tai keleivinis ir krovininis uostas į  Ramsgeitą. Mums šiandien svarbiausia tai, kad Ostendes miestui priklauso dižiausia dalis Belgijos pajūrio, kurį galima pasiekti traukiniu.

Pažintinį maršrutą pradėjome Ostendės paplūdimyje. Prisipažinsiu, man jis didelio įspūdžio nepaliko - labai jau daug betono ir trinkelių, o pats paplūdimys niekaip nėra atribotas nuo miesto.

Krantine priėjom uosto vartus, liūdno (nes nuskendo) jūreivio paminklą ir garsųjį žuvies turgų.

 

Susigundėm, o po to nusivylėm, kaip ir nutinka kurortuose, krantinėje susispietusiais jūros gėrybių ir žuvies kioskeliais. Juose prekiaujama šviežia, rūkyta ir kepta žuvimi, įvairiomis gėrybių ir jų imitacijų iš sūrimio salotomis bei karšta kriauklyčių sriuba. Poilsiautojai gautas porcijas valgo čia pat krantinėje, o balti vėjo išsikedenti kirai tik ir taikosi nugriebti kokį kasnelį.

Ostedės "vidinė" dalis mums patiko labiau - jaukios gatvelės, žaliuojantis parkas su didele žaidimų aikštele vaikams ir lauko kavine tėvams, smagios kavinaitės ir kelios aštriabokštės bažnyčios.

Kelionės pabaigoje pasivaikščiojom pajūriu šiek tiek už Ostendės - kur mažiau žmonių ir daugiau vėjo. Netikėtai, nes neieškojom, aptikom I ir II Pasaulinių karų metais naudotos Atlanto linijos įtvirtinimus ir didžiulį rekreacinį kultūrinio turizmo parką su archeologinėm, gamtinėm ir istorinėm įdomybėm. Tuokart visko neaprėpėm  - tad ruošiamės grįžti. Nes, kas gi tie šimtas kilometrų?