"Het Anker" alaus darykla, Nostradamas ir Mechelenas arba Mechelenas, Nostradamas ir "Het Anker" alaus darykla

Gruodžio pradžioje Pranas, KoLa, dvi jų bičiulės ir mudu pažindinomės su netolimu Briuselio kaimynu - Mechelenu. Toks netolimas, kad jį pasiekėm traukiniu, sumokėję po 5 eurus už kelionę pirmyn-atgal (pigu, ar ne?).





















Kelionė šilta ir greita, bet vat pats Mechelenas mus pasitiko šlykščiu lietumi ir vėju, kuris kaip koks gatvių chuliganas vis taikėsi iš rankų išplėšti skėtį. O šiai užmačiai nepavykus bent pasistengdavo skėčius išversti ar kaip nors neįtikėtinai perkreipti, kad tik ant galvų pakliūtų kuo daugiau lietaus.

Taip bekovodami ir besistengdami išsaugo nors vieną sausą siūlą, paskubomis kirtom Mecheleno senamiestį ir atsidūrėm senoje, nuo 1471 m. veikiančioje, "Het Anker" alaus darykloje. Būtent. Ne daryklos muziejuje, bet tikrų tikriausioje darykloje, kurioje keturis kartus per savaitę (kaskart vis skirtingas) verdamas "Carolus" alus.

Darykloje verdamas šešių rūšių "Gouden Carolus" alus: classic, tripel, ambrio, hopsinjoor, easter, christmas. Dviejų rūšių "Cuvee van de Keizer" - blauw ir rood. Taip pat: "Lucifer" (perimtas iš kitos, bankrutavusios, alaus daryklos), "Maneblusser", "Anker lager" ir "Anker Herfstbok", uoginis "Boscoulis" ir baltasis "Dantergems White Beer".





























Ekskursijos metu sužinojom vieną naują dalyką apie dubbel ir tripel alus. Iki tol manėm, kad alus su žyma "dubbel" ar "tripel" skiriasi nuo įprastinio alaus stiprumu, kuris randasi kelis kartus fermentuojant alų. O pasirodo, kad į "dubbel" alų dedama du kartus, o į "tripel" - tris kartus didesnis kiekis produktų - cukraus, apynių, melasos, prieskonių. Juk logiška, kuo daugiau cukraus - tuo daugiau alkoholio, ar ne? Tai va, kaip sakė mūsų gidas, paprastą alų (ne dubbelį ir ne tripelį) geria tik patys aludariai :)

Senojoje darykloje tebenaudojamas XX a. pradžioje surinktas alaus filtravimo aparatas, kuris buvo saikingai modernizuotas pagal šiandieninius alaus gamybos poreikius.

Kita įdomybė apie šią daryklą, kad ji brandina ne tik alų, bet ir viskį. Pirmąją partiją, supilstytą į bačkutes 2008 m., darykla pirkėjams pristatė šiais metais. Ir... jau nebėra kur šio viskio gauti (prisipažinsiu, kad mačiau duty free parduotuvėje Charlerois oro uoste), mat dalis šio viskio buvo palikta toliau brandintis. Nauja partija, šiųmetinio viskio, bus išpilstyta į butelius ir atiduota pirkėjams tik... 2013 metais. Mat, viskiukas bręsta trumpiausiai tris metus.

Ekskursija baigėsi daryklos kavinėje, kur gavom paragauti po taurelę dviejų rūšių "Gouden Carolus" alaus. O įkvėpimo apimti išbandėm ir visus likusius daryklos alučius. Mano favoritas - tamsus kalėdinis alus su švelniu melasos prieskoniu.

Ekskursija kainavo pigiau grybo - 7,20 Eur ir truko pusantros valandos.

Apšilę alumi (du bi du bi du bi) patraukėm užkąsti ir apžiūrėti miesto. Pasirodo, kad Mechelenas - šiandieninis Belgijos katalikų arkivyskupijos centras, o XV a., Belgijai priklausant Burgundijai, čia buvo Karolio Narsiojo sostinė.

Tikra miestelio įžymybė - Šv. Rumboldo katedra, kurios statybos tęsėsi tris amžius. Kad miestas galėtų baigti šias amžinas statybas, popiežius katedrai suteikė teisę pardavinėti indulgencijas (žinoma, dalis pinigų atitekdavo Vatikanui). Bažnyčia buvo baigta statyti 1546 m., o jos bokšte įrengtas įspūdingas 49 varpų kariljonas. Su šiuo bokštu siejama ir smagi istorija, nutikusi tiksliai 1687 m. sausio 27 dieną, tiksliau naktį. O buvo taip. Ūkanotą sausio naktį pro storus debesų kailinius prasimušęs mėnulio spindulys balzganai apšvietė katedros bokštą. Kaip tik tuo metu vietinis girtuoklėlis užvertė į dangų galvą ir persigandęs ėmė šaukti, kad bažnyčia dega. Sunerimę miestelėnai čiupo vandens sklidinus kibirus ir ėmė kopti į bokštą, ketindami gelbėti savo bažnyčią. Jiems įpusėjus lipt, ūkanos išsisklaidė ir "gaisras" liovėsi. Nuo to įvykio mecheleniečiai kaimynų yra vadinami "mėnuliagesiais". O drąsiems miestiečiams senoji alaus darykla "Het Anker" sukūrė specialų alų, kurį taip ir pavadino - "Mėnuliagesių" alumi ("Maneblusser").

Pietavom pretenzingai pavadintoje užeigoje "Nostradamus" (įsikūrusi Geitestraat), kur ragavom vietinių šefų pagamintą lazaniją, musaką ir Lorenos kišą, "Nostradamus" alaus bei fantastišką užeigos desertą. Kavinės interjeras irgi nešpietnas - visuose kampuose pilna įvairių religinių paveikslų ir skulptūrėlių. O kai tualete pamačiau šventosios portretą - nebežinojau nė ką pirmiau daryti - žegnotis ar atsiliepti į gamtos šauksmą, kaip sakė žavusis Deilas Kuperis, pasakodamas apie majoro Brikso dingimą.

Prikimše pilvelius dar šiek tiek pamiklinom kojas bei nupėdinom iki turistinių gidų išgirto velniukų namo, kuris labai didelio įspūdžio nepaliko.

Trumpiau tariant, Mechelenas - vertas aplankyti jaukus miestukas, lengvai pasiekiamas traukiniu iš Gare du Midi, Gare Centrale arba Gare du Nord. Geriausia ten vykti geru oru :)