Tintinas ir Herge

Tikriausiai nėra tinkamesnio laiko šį bei tą parašyti apie vieną garsiausių belgų - Tintiną - drąsų žurnalistą ir bebaimį avantiūristą, pažįstamą iš Herge komiksų. O štai prieš tris savaites Tintinas iš knygų įžengė į spalvingą kino pasaulį. Praktiškai iš plačiakelnio reporterio virto TV žurnalistu. O padaryti šią karjerą jam padėjo dėdė Stevenas Spielbergas ir jo kolega Peteris Jacksonas. Nereikia nė sakyti, kad visa Belgija, pavasarį persirgus ūmia žydrąją smurfų karštine, pasidengė Tintino figūrėlėmis, šio skiauterėto vaikino atvaizdai suplevėsavo degalinių vėliavose, nusėdo ant marškinėlių, rašiklių, puodelių, saldainių dėžučių, padažų tūtelių ir kitų nevisai tintiniškų daiktų.

Užužpraeitą savaitgalį Briuselyje vyko didžiai džiugios filmo sutiktuvės, kuriose dalyvavo ir pats dėdė Stevenas Spielbergas, atbildėjęs iš Paryžiaus specialiu traukinio reisu. Filmo "Tintino nuotykiai: Vienaragio paslaptis" kūrėjai smalsiojo žurnalisto nuotykius pristatė ne kur kitur, o vienoje charakteringiausių Briuselio vietų - Jeu de Balle aikštėje, Marolles kvartale. Šios aikštės prieigose darbavosi ir pats Tintinas, čia taip pat prasideda ir ekranizuoti Tintino nuotykiai. 

Anot spaudos, Spielbergas mielai kalbėjo apie Tintino tėtį - Georges Remi alias Herge (Eržė). Spaudos konferencijoje Spielbergas pasakojo, kaip susipažino su Tintinu ir jo kūrėju. Pasak Spielbergo, po Indianos Džouns premjeros prancūzų apžvalgininkai filmo herojų palygino su populiariuoju Tintinu, bet... režisierius nelabai nutuokė apie ką eina kalba. Teko atsiversti Herge komiksų knygeles, kurios Spielbergą taip sužavėjo, kad jis panūdo istorijas ekranizuoti. Susisiekė su Herge ir gavo jo sutikimą. Net gi buvo sutarę susitikti, bet likus porai savaičių iki pasimatymo, Herge pasimirė...





















Filmo pradžioje režisierius, mano manymu, atiduoda pagarbą Herge: praplaukia aikštės ir sendaikčių turgaus vaizdai, kamera pagauna miklų kišenvagį, o už kadro pasigirsta gatvės dailininko, piešiančio miesto įžymybės - žurnalisto Tintino portretą, balsas. Kamera pasisuka ir štai - besišypsantis Herge. Beje, ar žinote kaip sudarytas šio iliustratoriaus ir komiksų autoriaus slapyvardis? Paprasčiau nė negali būti - [h] + eR+Ge. Už "eR" slepiasi "Remi", o už "Ge" - Georges - dailininko inicialai. Raidės užrašytos taip, kaip yra tariamos ir sukeistos vietomis. O netariama "H" buvo prirašyta, kad slapyvardis būtų panašesnis į slapyvardį. Tobula.

Herge gimė 1907 m. gegužės 22 d. Briuselyje, Etterbeeko rajone, Cranz gatvės name Nr. 22. Ši gatvė šiandien vadinasi - rue Philippe Baucq (taip, tai mūsų gatvė!), namas, kuriame nepilną mėnesį gyveno būsimas dailininkas, pažymėtas 33 numeriu. O ant to namo sienos nuo 1986 m. kybo atminimo lentelė.

Iš mūsų gatvės, kuri tada dar nebuvo mūsų, kartu su tėvais, Herge persikėlė gyventi pas senelius į Theux gatvę. Suaugęs ir jau patapęs dalininku, Herge taip pat kraustėsi ne vieną ir ne du, ir net ne tris kartus. Ilgiausiai (1939-1953) jis gyveno Delleur aveniu 13 numeriu pažymėtame name (toje pačioje gatvėje gyveno ir vienas Herge sukurtas herojus - profesorius Bergamotė).

Herge mirė būdamas 76 m. amžiaus ir yra palaidotas senosiose Uccle kapinėse (le cemetiere du Dieweg). 

Tintinas savo smalsiojo žurnalisto karjerą 1929  m. pradėjo ne kur kitur, o laikraštyje, tiksliau jo priede vaikams "Le petit Vingtieme" (filmo personažai keliuose epizoduose skaito laikraštį tokiu pačiu pavadinimu). Po metų, 1930 m., Tintinas persikraustė į ilgametražes komiksų knygas. Pirmoji jų vadinosi "Tintino nuotykiai: "Petit Vingtieme" reporteris Sovietų šalyse" (dabar atėjo į galvą, kad visai įdomu būtų šią knygą įsigyti ir pažiūrėti, kaip namisėda Herge įsivaizdavo to meto Rusiją. Nenustebkit, tikrai Herge buvo namisėda, o vaizdelius Tintino nuotykiams (kraštovaizdžius ir miestovaizdžius) dailininkas kopijavo iš įvairių žurnalų (pvz., "National Georaphic"), bei perpiešė savo gimtojo miesto vaizdus (karalių rūmus, miesto gatves, smagiąją Jue de Balle aikštę ir kt.). Kas dar man pasirodė įdomu, kad iliustratorius įkvėpimo Tintino nuotykiams sėmėsi ir iš to meto populiarių kino filmų ir spaudoje aprašytų įvykių. Na, ne tik nuotykiams, bet pagalbinėms scenoms - gatvės muštynėms, juokingoms situacijoms ir pan. Paralelės ypač akivaizdžios sugretinus Herge pieštus komiksų puslapius su trumpomis filmų iškarpomis. Deja, nei tokios nuorodos įdėti, nei kaip kitaip pailiustruoti šito negaliu - teks jums apsilankyti Louvain-le-Neuve įsikūrusiame Herge muziejuje.

O muziejus tikrai vertas dėmesio. Tiek muziejaus pastatas, tiek ekspozicija. Ne per seniausiai (2007-2009) pastatytas pagal prancūzų architekto, apdovanoto Pritzker Prize, Chistian de Portzamparc projektą. Pastatas išties išsiskiria netikėta erdvių kompozicija ir kompaktišku monumentalumu. Kiaurai peršviečiamas pagrindinis muziejaus fasadas primena komikų knygelės langelius, šoninis fasadas - komiksų (arba BD, kaip juos vadina belgai) knygelės viršelį. Foje erdvė, besitęsianti per visą pastato aukštį - asimetriška ir svaiginanti, tarsi siurrealistinio spektaklio dekoracijos. Puikus funkcinis patalpų suorganizavimas.

Muziejus atviras kasdien, išskyrus pirmadienius, nuo 10.30 iki 17.30. Savaitgaliais - nuo10.00 iki 18.00. Bilieto kaina - 9,50 Eur.

Muziejus lengvai pasiekiamas automobiliu (važiuojant keliu link Namuro, E411), traukiniu (iš Midi, Centrinės arba Liuksemburgo traukinių stoties; važiuoja išvardinta tvarka), autobusu. Šią informaciją galite pasitikrinti muziejaus puslapyje.

Muziejuje veikia fantastiška tintologijos parduotuvė ir kavinė "Le petit Vingtieme".