Kalėdos ateina į Briuselį (ir į širdį)

Šlapiais ir purvinokais šaligatviais į Briuselį atkeliauja Kalėdos. Nors seniau čia gyvenantys ir sako, kad pernai prieš pat šventes užsnigo tiek, kad per pusnynus buvo sunku išbristi, šiais metais sunku tuo patikėti. 11 laipsnių šilumos, vietomis žydras dangus, lauke žydinčios rožės (!) ir krykštaujančios papūgos. Nė iš tolo neprimena lietuviškų žiemų, kai šaltukas spirgina ausis ir žnaibo nosies galiuką, po kojomis šv. Kalėdų rytą gurgžda baltutėlis sniegas, o krūmuose lyg sušalę rudeniniai vaisiai kabo mažos zylutės ir pilkšvi žvirbliai... kažkas man prieš metus sakė, kad begyvenant Belgijoj ims trūkti sniego. Na, bet būkim sąžiningi, kokios gi šv. Kalėdos, kokia gi jų nuojauta, kai pilkuoja nutrepsėtos miesto gatvės, o lenkiškos eglės šiltame vėjuje maskatuoja perlamutriniais bumbulais? Tik vakare, kai sutemsta ir suspingsi šventinės girliandos, pradedi mintyse skaičiuoti, kuris šiandien kalendoriaus langelis.

Jau 22-as langelis. Žmonės baigia namų kerteles užkimšti kalėdinėmis dovanomis - pilnus maišus tempė visą gruodį, o paskutinėmis dienomis, vis tiek vos tik nutaikę progą, stengėsi įsmukti į kalėdiškai išsipusčiusias parduotuves. Kad dar ką nors kam nors nutvertų, kad dar truputėlį pavaikščiotų tarp iškvėpintų ir išdabintų vitrinų.

Nors ir nuvarginti per parduotuves nusirangiusių eilių ir pasišiaušusio šurmulio, briuselėnai nepraleidžia progos šypsotis, sakyti komplimentus ar įsitaisę ant jaukaus baro laktelės išgerti puodelį kavos su nuostabiu belgišku pyragaičiu. Juk artėja šv. Kalėdos, džiaugtis reikia! Štai vakar, maloniai nustebino mūsų kvartalo maisto parduotuvės kasininkė. Man besidarbuojant savitarnos kasoje, ji priėjo, apžiūrėjo mano skrybėlaitę ir pagyrė, kad labai ji graži ir kad man baisiai gerai tinka :) Padėkojau ir atsakiau, kad ją pirkau Londone. Mmm, Londone... šiek tiek nusivylė kasininkė, bet tikrai labai graži. Atsisveikinom, pasilinkėjom viena kitai linksmų  šv. Kalėdų ir išsiskyrėm. Ir kažkaip malonu širdyje, ir arčiau tos Kalėdos.

Linkiu ir Jums, kad visus metus širdyse butų malonu ir ramu. Kad jose atrastumėte tokias kupinas saujas gėrio, kad su didžiausiu džiaugsmu juo dalintumėtės ir su kitais. Linksmų Jums šv. Kalėdų ir smagių artėjančių Naujųjų metų!

P.S. ir dar vienas dalykas. Ačiū Jums visiems, kurie mus palaikėt, mus išlydėjot ir kiekvieną kartą pasitikdavot mums grįžtant. Ačiū, kad nepamiršot, laukėt ir ilgėjotės, kad lankėt ir drauge su mumis nuotykiavote. Ačiū Jums, kurie tiesiog skaitėte mūsų metų Briuselyje dienoraštį, dalinotės patarimais, pamokymais ir linkėjote gero. Viliamės kartu su Jumis patirti šiltų akimirkų ir džiugenų, kaip džiaugsmą teikiančius dalykus pavadino Pepė Ilgakojinė, ir kitais metais ;)

Dinozaurų muziejus Briuselyje

Na, gerai, iš tikrųjų tai šis didžiausias Europoje dinozaurų muziejus vadinasi Karališkojo Belgijos gamtos mokslų instituto Dinozaurų galerija, bet kalbos ekonomijos dėlei aš jį pavadinau šiek paprasčiau - Dinozaurų muziejumi.

Muziejus įsikūręs visiškai šalia stiklinių euro-institucijų - vienu fasadu atsigręžęs į Leopoldo parką, kitu - į rue Vautier. Muziejaus kolekcija - įspūdinga: kelios dešimtys dinozaurų skeletų, gausus fosilijų rinkinys, pajuodę mamutų, akmens amžiaus briedžių skeletai ir neandartaliečių likučiai - viskas priklauso Karališkajam institutui. Neskaičiuojant gausybės iškamšų, džiovintų drugelių, vabalų bei galingo mineralų rinkinio.

Galbūt Londono gamtos muziejus gali pasigirti ne ką mažesniais lobiais, tačiau briuselietiškasis muziejus pakeri ne tiek plikais kaulais, kiek išmaniai parengtomis ekspozicijomis, kuriose, pasitelkus liečiamus ir neliečiamus ekranus, žaidimus, veidrodžius, garso įrašus, spalvingą apšvietimą, muliažus ir kitas smagias priemones, pristatomas turtingas gamtos pjūvis - nuo sliekų ir laukinių blusų iki karvių, dramblių ir beždžionių. Su trumpais ir elegantiškais paaiškinimais (net keturiomis kalbomis) apie tai, kas yra tos fosilijos, kaip ir kur išliko dinozaurų kaulai, kaip gaminamos gyvūnų iškamšos ir kt.





















Ekspozicijose neapsiribojama vien tik gyvūnija. Parengtas puikus pasakojimas apie Belgijos vykdytus Arkties tyrimus, svarbiausias ekspedicijas, o ekranuose galima papildomai pasidomėti į šiaurę vykusių komandų meniu, dėvėtais drabužiais, atradimais ir surinktomis kolekcijomis. O specialioje vitrinoje puikuojasi kruopštus ekspedicijų laivo modelis.

Na, o neabejotinas galerijos perlas (koks ten perlas, tai milžiniški brangakmenių klodai) - dinozaurų galerija. Šiek tiek mistiška, šiek tiek šiurpoka, bet tuo pačiu - baisiai įdomi. Užmetus pirmą žvilgsnį kažkiek primena apsiblaususią kunstkamerą, pilną kaulų, keistai apsigimusių gyvūnų, agresyvių paukščių iškamšų ir nesuprantamos paskirties instrumentų.

Įspūdį paliko ir dinozauro 3D simuliacija - aukštesnis nei žmogaus ūgis ekranas iš kurio žvelgia arklio dydžio dinozauras. Pastarasis visaip markstosi, maivosi, sukinėjasi, kol neišlaikęs įtampos, piktai trinkteli galva į ekraną, kuris ima po truputį skilti... mačiau kaip žvėrį stebėjęs vaikas, po tokio dinozauro akibrokšto, patempęs lūpą bėgo ieškot mamos. Vadinasi - įtikina :)

Beje, ar žinote, kodėl šioje Belgijos dinozaurų galerijoje tiek daug dinozaurų? O gi viskas prasidėjo tada, kai 1878 m., visai atsitiktinai,  Bernissart anglių kasykloje, 322 m gylyje, darbininkai Jules Creteur'as ir Alponse Blanchard'as aptiko didžiulius iguanodonų kaulus, kuriuos pradžioje apšaukė suanglėjusiais medžių kamienais. Per tris metus iškapstyti dvdešimt devynių gyvūnų palaikai buvo puikiai išsilaikę. Tai ne tik nudžiugino mokslininkus, bet ir sukėlė šiokių tokių trasportavimo problemų, mat kaulai buvo tokie dideli, kad prieš iškeliant į žemės paviršių, juos teko supjaustyti į mažesnes dalis (papratai rastąsias fosilijas ar kaulus apliedavo gipsu ir tokius perveždavo į laboratorijas). Plačiau apie kaulų išrausimą galite pasiskaityti šiame straispniuke arba apsilankę muziejuje, kur parengta patraukli iguanodonų atradimo, iškasimo ir parengimo eksponuoti istorija.

Beje, vienas kazusas. Pirmojoje ekspozicijoje iš dinozaurų kaulų buvo surinkti didžiuliai gyvūnai ir sustatyti tokiomis pozomis, kaip manyta juos vaikščiojus esant gyviems - stačiomis ant dviejų kojų. Šiandieninėje ekspozicijoje pajuodę dinozaurai irgi taip stypso, nes, matyt, yra sudėtinga (o gal ir nebeįmanoma) juos surinkti iš naujo.

Ai, dar vienas dalykas. Šie kaulai pajuodę ne todėl, kad buvo atrasti anglų kasykloje, bet todėl, kad nuo 1902 iki pat 1932 metų skeletai buvo eksponuojami atviroje patalpoje, visiškai neapsaugotoje nuo drėgmės ir temperatūros svyravimo. Eksponuojami tokiomis atšiauriomis sąlygomis dinozaurų kaulai pradėjo irti ir byrėti, todėl, bandant juos išgelbėti, skeletai buvo išmontuoti ir beveik ketverius metus mirkomi specialiame alkoholio ir šelako mišinyje. Tai va, tiek apie laukinę muziejininkytę :)

Muziejus adresas:

Vautierstraat 29

Muziejaus darbo laikas:

II-V - 9.30-17.00

VI-VII - 10.00-18.00

Bilieto kaina - 7 eurai.

gi

"Het Anker" alaus darykla, Nostradamas ir Mechelenas arba Mechelenas, Nostradamas ir "Het Anker" alaus darykla

Gruodžio pradžioje Pranas, KoLa, dvi jų bičiulės ir mudu pažindinomės su netolimu Briuselio kaimynu - Mechelenu. Toks netolimas, kad jį pasiekėm traukiniu, sumokėję po 5 eurus už kelionę pirmyn-atgal (pigu, ar ne?).





















Kelionė šilta ir greita, bet vat pats Mechelenas mus pasitiko šlykščiu lietumi ir vėju, kuris kaip koks gatvių chuliganas vis taikėsi iš rankų išplėšti skėtį. O šiai užmačiai nepavykus bent pasistengdavo skėčius išversti ar kaip nors neįtikėtinai perkreipti, kad tik ant galvų pakliūtų kuo daugiau lietaus.

Taip bekovodami ir besistengdami išsaugo nors vieną sausą siūlą, paskubomis kirtom Mecheleno senamiestį ir atsidūrėm senoje, nuo 1471 m. veikiančioje, "Het Anker" alaus darykloje. Būtent. Ne daryklos muziejuje, bet tikrų tikriausioje darykloje, kurioje keturis kartus per savaitę (kaskart vis skirtingas) verdamas "Carolus" alus.

Darykloje verdamas šešių rūšių "Gouden Carolus" alus: classic, tripel, ambrio, hopsinjoor, easter, christmas. Dviejų rūšių "Cuvee van de Keizer" - blauw ir rood. Taip pat: "Lucifer" (perimtas iš kitos, bankrutavusios, alaus daryklos), "Maneblusser", "Anker lager" ir "Anker Herfstbok", uoginis "Boscoulis" ir baltasis "Dantergems White Beer".





























Ekskursijos metu sužinojom vieną naują dalyką apie dubbel ir tripel alus. Iki tol manėm, kad alus su žyma "dubbel" ar "tripel" skiriasi nuo įprastinio alaus stiprumu, kuris randasi kelis kartus fermentuojant alų. O pasirodo, kad į "dubbel" alų dedama du kartus, o į "tripel" - tris kartus didesnis kiekis produktų - cukraus, apynių, melasos, prieskonių. Juk logiška, kuo daugiau cukraus - tuo daugiau alkoholio, ar ne? Tai va, kaip sakė mūsų gidas, paprastą alų (ne dubbelį ir ne tripelį) geria tik patys aludariai :)

Senojoje darykloje tebenaudojamas XX a. pradžioje surinktas alaus filtravimo aparatas, kuris buvo saikingai modernizuotas pagal šiandieninius alaus gamybos poreikius.

Kita įdomybė apie šią daryklą, kad ji brandina ne tik alų, bet ir viskį. Pirmąją partiją, supilstytą į bačkutes 2008 m., darykla pirkėjams pristatė šiais metais. Ir... jau nebėra kur šio viskio gauti (prisipažinsiu, kad mačiau duty free parduotuvėje Charlerois oro uoste), mat dalis šio viskio buvo palikta toliau brandintis. Nauja partija, šiųmetinio viskio, bus išpilstyta į butelius ir atiduota pirkėjams tik... 2013 metais. Mat, viskiukas bręsta trumpiausiai tris metus.

Ekskursija baigėsi daryklos kavinėje, kur gavom paragauti po taurelę dviejų rūšių "Gouden Carolus" alaus. O įkvėpimo apimti išbandėm ir visus likusius daryklos alučius. Mano favoritas - tamsus kalėdinis alus su švelniu melasos prieskoniu.

Ekskursija kainavo pigiau grybo - 7,20 Eur ir truko pusantros valandos.

Apšilę alumi (du bi du bi du bi) patraukėm užkąsti ir apžiūrėti miesto. Pasirodo, kad Mechelenas - šiandieninis Belgijos katalikų arkivyskupijos centras, o XV a., Belgijai priklausant Burgundijai, čia buvo Karolio Narsiojo sostinė.

Tikra miestelio įžymybė - Šv. Rumboldo katedra, kurios statybos tęsėsi tris amžius. Kad miestas galėtų baigti šias amžinas statybas, popiežius katedrai suteikė teisę pardavinėti indulgencijas (žinoma, dalis pinigų atitekdavo Vatikanui). Bažnyčia buvo baigta statyti 1546 m., o jos bokšte įrengtas įspūdingas 49 varpų kariljonas. Su šiuo bokštu siejama ir smagi istorija, nutikusi tiksliai 1687 m. sausio 27 dieną, tiksliau naktį. O buvo taip. Ūkanotą sausio naktį pro storus debesų kailinius prasimušęs mėnulio spindulys balzganai apšvietė katedros bokštą. Kaip tik tuo metu vietinis girtuoklėlis užvertė į dangų galvą ir persigandęs ėmė šaukti, kad bažnyčia dega. Sunerimę miestelėnai čiupo vandens sklidinus kibirus ir ėmė kopti į bokštą, ketindami gelbėti savo bažnyčią. Jiems įpusėjus lipt, ūkanos išsisklaidė ir "gaisras" liovėsi. Nuo to įvykio mecheleniečiai kaimynų yra vadinami "mėnuliagesiais". O drąsiems miestiečiams senoji alaus darykla "Het Anker" sukūrė specialų alų, kurį taip ir pavadino - "Mėnuliagesių" alumi ("Maneblusser").

Pietavom pretenzingai pavadintoje užeigoje "Nostradamus" (įsikūrusi Geitestraat), kur ragavom vietinių šefų pagamintą lazaniją, musaką ir Lorenos kišą, "Nostradamus" alaus bei fantastišką užeigos desertą. Kavinės interjeras irgi nešpietnas - visuose kampuose pilna įvairių religinių paveikslų ir skulptūrėlių. O kai tualete pamačiau šventosios portretą - nebežinojau nė ką pirmiau daryti - žegnotis ar atsiliepti į gamtos šauksmą, kaip sakė žavusis Deilas Kuperis, pasakodamas apie majoro Brikso dingimą.

Prikimše pilvelius dar šiek tiek pamiklinom kojas bei nupėdinom iki turistinių gidų išgirto velniukų namo, kuris labai didelio įspūdžio nepaliko.

Trumpiau tariant, Mechelenas - vertas aplankyti jaukus miestukas, lengvai pasiekiamas traukiniu iš Gare du Midi, Gare Centrale arba Gare du Nord. Geriausia ten vykti geru oru :)

Briuselio kalėdinė mugė

Gruodžio mėnuo Belgijos ir kaimyninių šalių miestuose prasidėjo šventiniu bruzdesiu pagrindinėse aikštėse. Su džiugiu nerimu ir skubesiu buvo surenkami mediniai nameliukai, kabinamos puošnios eglišakių ir kaspinų girliandos, spalvotų lempelių dekoracijos, liejamos arenos čiuožėjams bei montuojami didžiuliai apžvalgos ratai. Netrukus, po šių ruošos darbų, iš aikščių pasklido kaitinamo vyno ir alaus, kepintų cukruotų migdolų ir meduolių kvapai. Mmmmm... jau tuoj Kalėdos, marš visi į mugę. Pasidairyti, atrasti, pakilti su ryšulėliu kalėdinių saldumynų apžvalgos ratu virš senų Briuselio stogų ir nustebti - tiek daug žmonių džiūgauja ir šurmuliuoja apačioje Sainte Catherine aikštėje!

Nemažiau puikūs, bet mažesni turgūs švyturiuoja ir kituose Belgijos miestuose - Antverpene, Briugėje, Gente.

Mugės prekystaliai lūžta nuo gausos: rankų darbo muilai, kailinės kepurės, vilnoniai megztiniai, Čekijos knygrišių kūriniai, keramikiniai indai, odinės šlepetės, mediniai ir tekstiliniai žaislai, paštetų dešros, įvairiaspalvės sūrių galvos, belgiškas vynas, vytinti Ardėnų kumpiai, šokoladas, medus ir uogienės, vietoje skrudinami kaštainiai, migdolai, kaitinamas raudonas vynas ir briuselietiškas vyšninis alus, šildančios žolelių užpiltinės. Mūsų šauni kompanija ragavo ir žieminio vyno, ir karšto vyšninio alučio - sakė, kad gardesnis nei vynas :)

Per du kilometrus ištįsęs Briuselio kalėdinis turgus veikia kasdien iki 2012 m. sausio 1 dienos. Gal dar spėsit apsilankyti?

Kalėdiniai miesteliai taip pat įsikūrę šalia Biržos ir Jourdan aikštėse.

Kalėdinė Briugė

Gražioji Briugė - tokia, kaip filme "Reikalai Briugėje". Kalėdinė, apvyniota lempučių girliandomis, apkaišyta eglutėmis, meduoliniais sausainiais ir cukraus vatos gniužulais. Tikrų tikriausia "foking Bruge".

Štai jums trumpas vaizdų kaleidoskopas iš kalėdiškai pasipuošusios Briugės: kalėdinis turgus pagrindinėje miesto aikštėje...

.... žiemiškos vitrinos...

...šiek tiek paslaptingas miesto fontanas...

...ir sustingę miesto kanalai...

...ir žiauriai skanus karštas šokoladas. Gaila, kad net nespėjom nufotografuoti... 

Kalėdinės dovanos iš Belgijos

Tikriausiai visas pasaulis šiomis dienomis sprendžia dilemą, kaip ir kuo per Kalėdas apdovanoti savo mylimus žmones. Kad ir nelabai stipriai kišenės ištuštėtų, ir kad dovana miela būtų. Man šitos mintys taip pat nesvetimos - nors šiais metais lyg ir turėčiau turėti daugiau laiko idealių kalėdinių dovanų paieškoms ar gamybai, deja kol kas tik viltingai dairausi į parduotuvių vitrinas ir laužau galvą. Kad būtų kažkas tokio belgiško, kažkas tokio naudingo ar suvartojamo ir kad už normalią kainą.  Dar sunkiau sulaužyti tą galvą tada, kai jau ne kartą iš Belgijos buvo vežtos lauktuvės, o kartotis nelabai norisi...

Štai mano išlaužtos kalėdinės idėjos:

Kas pirmiausia ateina į galvą - belgiškas šokoladas. Pats belgiškiausias - praline - su įdarais. Galima rinktis žinomų gamintojų, tokių, kaip Corne, Leonidas ar prašmatnioji Godiva arba mažų Briugės šokoladinių skanėstus. Mat čia, veikia šokoladininkų gildija, kuri stropiai prižiūri savo narių gaminamą produkciją - ne veltui, matyt, Briugė tituluojama šokolado sostine. Patikėkite, čia gaminamas šokoladas - pats šokoladžiausias. O patys briugiškiausi šokoladiniai saldainiai - gulbės formos (brugsche zwaantjes). Tokius praline gamina tik Briugėje ir tik Briugės šokoladininkų gildijos nariai.

Trumpą pasakojimą, kodėl gulbės formos saldainiai yra patys briugiškiausi - rasite čia, įraše apie Briugę.

Kitas populiarus ir estetiškas belgų saldumynas - tradiciniai speculoos sausainiai ir spausti meduoliai. Pastarieji kepami specialioms progoms, būna keliasdešimties centimetrų aukščio, vaisių pintinės, žmonių figūrų pavidalų. Būna ir kalėdinių (foto iš čia), tik jų reikėtų ieškoti specialiose parduotuvėse :)

Galbūt alus nėra pats tinkamiausias gėrimas, kurį būtų galima dovanoti Kalėdų proga, bet štai alaus degtinė "B de Biercee" su apelsinų žievelėmis - puikus l'eau-de-vie (gyvenimo vanduo) šaltą žiemos dieną. Tradicinė belgiška degtinė jau išbandyta Lietuvoje ir patvirtinta, kaip tinkama dovanai ;) Jei norėtumėte ko nors saldesnio - Distillerie de Biercee varo įvairių vaisų degtinę bei gamina tirštus šokoladinius likerius.

Kitas - neragautas ir todėl labai masinantis dalykas - belgiškas single malt viskis "Gouden Carolus", distiliuotas ir subrandintas "Het Anker" alaus darykloje, Mechelene. Jei jums pavyks kur nors gauti šio viskio - manykite, kad įsigysite kolekcinį butelį, mat pirma partija viskio į butelius buvo supilstyta tik šiais metais. Mažas jos kiekis buvo parduotas internetiniame aukcione ir dar viena kita dėžė iškeliavo į duty free parduotuves. Likusieji, pirmo brandinimo viskio, buteliai varyklos rūsiuose sutūpė laukti savo šlovės valandos po... metų? Po trijų? Po devynių? Nežinia :)

Jei turite kulinarija besidominčių draugų - drąsiai dovanokite M. Declercq kulinarijos istorijos ir receptų knygą "La cuisine traditionnelle belge" ("Ttradicinė belgų virtuvė"). Šiame dailiai išleistame tome aprašyta tradiciškiausių belgiškų patiekalų istorija, paaiškinta, kodėl jie "belgiški" ir pateiktos dvi recepto variacijos - tradicinė ir šiuolaikinė restoraninė. Mano galva, kitas šios knygos privalumas - pateikti trumpi kiekvieno Belgijos regiono aprašymai, tradicinių, kiekvienam regionui būdingų, maisto produktų sąrašai su gamintojų ar pardavėjų adresais. Puikus gidas kulinarinei kelionei po mažąją Belgiją. Pati sau pasidovanojau rudens proga, tad drąsiai rekomenduoju - neapsigausit.

Kitas Belgijos produktas - Tintinas, šiais metais pasirodęs ir didžiuosiuose ekranuose. Ar nebūtų įdomu sužinoti, kaip gyvenimą už "uždangos" įsivaizdavo europiečiai? Ši komiksų istorija yra išleista ir anglų kalba. Jei nepatinka Tintinas, komiksų knygynuose galite įsigyti BD istorijas apie Z. Froidą, apie Ničę, apie Gogeną, apie Gogą ir pan. Besiruošiantiems keliauti, tikrų pieštiniai Briuselio, Niujorko ir kitų miestų gidai.

Turiu dar tris knygines alternatyvas. Pirmoji jų - prabangus Victoro Hortos albumas. Išlakių linijų ir auksinių atspalvių pripildyti puslapiai architektūros mylėtojui suteiktų dvigubos laimės. Bent jau man, prabangios organiškos formos ir stulbinanti Hortos fantazija dvelkia tikrų tikriausiom Kalėdom. Pažiūrėkit čia ir įsitikinsit.

Jei norite ko nors neįprastesnio ir tikrai belgiško - rinkitės Rene Magritte albumą - neprašausite. Siurrealistiškos belgiškos fantazijos gana neblogai dera su keistais lietuvių tikėjimais apie Kūčių naktį prabylančius gyvūnus, vynu virstantį vandenį ir šios nakties burtus vidury kryžkėlės beklausant užkauksiančių šunų. Na, o jei ne populiarusis Rene, tuomet bandykite kitą belgą - Paulą Delvaux. Albumas pripildytas ne mažiau keistų vaizdinių ir siurrealistiško lyrizmo.

Kažkas naujoviško, ryškaus ir madingo? Tuomet guminis belgų išradimas - Ice-watch. Net ir pats Belgijos princas Philippe mielai užsisega šį aksesuarą, ką jau kalbėti apie visą minią kino ir pop scenos žvaigdžių. Šį geidžiamą laikroduką 2006 m. sukūrė belgas Jean-Pierre Lutgen. Nors tai toli gražu nėra išskirtinis ir vienetinis daiktas (2011 m. jų buvo pagaminta 3 milijonai - matyt, kad ir parduota, nes gi negamins šiaip sau, sandėliavimui), bet gi reikia pripažinti, kad baisiai linksmas, tinkamas pačioms įvairiausioms progoms ir prie visokios aprangos.

Senosios muzikos mėgėjams tiktų XV a. belgų kompozitoriaus Guillaume Dufy religinės muzikos įrašai. O jei patinka prancūziškasis šansonas - rinkitės plačiaburnio Jacques Brel kompaktus.

O gal ką nors tokio ne iki galo tradicinio - kaip, kad staltiesėlės su siurrealistine gyvate iš Tamaros Louis dirbtuvių?

Arba šmaikščią pagalvėlę, rankinę ar akinių dėklą, pasiūtą iš belgiško gobeleno? 

O gal elegantiškais belgiškais siuviniais papuoštas staltiesėles, tinkamas šventiškam Kalėdų stalui ar romantiškiems pusryčiams? 

Kol kas tiek, daugiau į galvą neateina nieko įdomesnio. Jei ką sugalvosiu - sąrašą papildysiu. Galų gale - užsukite į kalėdines muges - jose gausus pasirinkimas medaus, paštetų, vaško, tekstilės ir medžio dirbinių, karšto vyno ir vyšninio alaus :)

P.S. Jie kam beskaitant kils kokia įdomi mintis apie belgiškas dovanas - pasidalinkite ja komentaruose - būtų smagu sužinoti, ką Jūs iš Belgijos vežate dovanų į lietuviško Kalėdų senelio maišą :)