Tą vakarą, kai Gente drauge su miesto istorijom ir vaiduokliais šmirinėjom tarp rūko klosčių, užsukom ir į dvi šiltas užeigėles - vienaip ar kitaip - esame gyvi padarai ir valgyti norisi net ir ūkanotos romantikos akivaizdoj. Sotus gi, ja nebūsi.
Pirmoji - wok wok užeiga netoli pagrindinės miesto aikštės. Apgailestauju, kad pavadinimo neprisimenu, bet tikriausiai, kad ji viena tokia mieste ir tėra.
Mums patiko jauki aplinka, išradingi staliukai - skaitalų stoveliai, septyni, o gal net septyniolika nykščių, įsitaisiusių ant pakylėtos lentynėlės, smagi muzika, samanėlių siena ....
...greitai paruoštas ir skanus maistas. Na, koks ten maistas, makaronai su daržovėm ir mėsa, bet vis tiek - skanus :)
Antrojo stotelė Gente - miniatiūrinis baras "Cafe t'Galgenhuis", įsikūręs mažulyčiame suklypusiame namelyje netoli Gento kanalo. Jo (baro) yra tik tiek, kiek apšviestų langų - pusantro aukšto. O lipant siauručiais laiptais į tą pusantrinį aukštą, parašyta, kad grindys išlaiko nedaugiau kaip 7 personas. Sėdėjom šešiese - sijos negirgždėjo, tad drąsiai išragavom ir po bokaliuką alaus. Žinoma, padavėjas į tą pusaukštį nelipo - saugumo dėlei teko patiems keberiotis iki baro.
Beje, pirmame aukšte vietos irgi ne per daugiausiai - keturi ketvirtainiški staliukai ir baras. Bet po namų - ištisi rūsių labirintai, kuriuose viso labo tik WC :)
Priešais šį nykštukinio dydžio bareliuką, kitoje siauros gatvelės pusėje veikia didžiai populiarus naktinis klubas-baras, į kurių šniūrais traukė studentaujantis jaunimas. Atrodo, kad atvėsus orui, visi Gento gyventojai sulindo į barus, klubus ir namus - gatvės tuščios, net aidi kai žingsniuoji akmenimis grįsta gatve. O pravėrus užeigų duris tarsi plyštas tos tuštumos uždangalas - į veidą siūbteli linksmas šurmulys, pilstomo alaus kvapas ir dar kažkas toks šiltas ir jaukus... Jau dabar jaučiu, kad grįžus namo pritrūks tokių spontaniškų iškilų į gretimus miestelius, pasivaikščiojimų kanalų krantinėmis ir tiekos atradimų...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą