2011 m. gegužės 5 d., ketvirtadienis

Atrakcionai Jourdano aikštėje!


















Kuo toliau, tuo labiau imu tikėti, kad Jourdan'o aikštė - pati geriausia aikštė Briuselyje. Vieni privalumai: skaniausios bulvytės pasaulyje, alinės, graikų, italų ir dar keli restoranai, GB, ūkininkų turgelis, kartas nuo karto koks kocertukas. O vat, štai - per naktį joje išdygo dar ir atracionų parkiukas. Mašinytės, kažkoks improvizuotas kazino, supynės-smurfai ir kt. Čia gal prieš frankofonišką Motinos dieną (švenčia šį sekmadienį)?



La bouquinerie Thomas - skaitytos knygos Froissart gatvėje




















Aš tiek kartų praėjau pro šį bukinistinį knygyną, kad net ir pamiršau, kad jis yra. O jis yra Froissart gatvėje, Nr. 13. Prisipažinsiu - užėjus dar nebuvau, nes po Velykų iš Lietuvos parsivežiau užtektinai knygų, o anksčiau vis kas nors užfundydavo ką nors pasaityti - tai "Silva rerum II" (o, Regina, ačiū!), tai kokią "Mokslo Lietuvą" ar "Kultūros barus" (ačiū, Rūta :)), tai duonos (ačiū, Inga). Ai, nu čia jau ne apie knygas biški. Tai va, apie knygas. Bukinisto Tomo vitrinoje vis apžiūrinėju išdėliotas knygas. Tai visokių smagumynų mačiau - ir Briuselio ikonografija, ir meno albumai, ir populiarus romanai. Pavyzdžiui, daugiau kaip šimto metų senumo knyga-gidas po Londoną kainavo 12 eurų, o kišeninio formato Koranas - 8 eurus. 

Žinoma, daugiausia literatūros prancūzų kalba, bet kas man - dar šiek tiek ir jau galėsiu skaityti prancūziškai. Na, čia beveik juokauju ;)

2011 m. gegužės 4 d., trečiadienis

Skaniausios bulvytės pasaulyje



















Belgiškos bulvytės yra skaniausios pasaulyje. Didelės, geltonos ir traškios. Karštuose riebaluose jos verdamos du kartus - pirmą kartą apskrudinamos, o antrą kartą - baigiamos virti. Tad tinkamai paruoštos bulvytės - superinis užkandis - traški luobelė ir minkštas viduriukas. Bėda tik ta, kad porcijos, net ir mažos, išties yra didelės ir dasikasus iki paketo vidurio randi jau gerokai pravėsusias ir kietokas bulves.

Belgiškos bulvytės pačios skaniausios pasaulyje, todėl visi korėjiečiai, japonai, kinai, vokiečiai, lietuviai (pvz., Jurga su Nerijum), latviai, ispanai, skandinavai ir kiti ugrofinai, prisiskaitę kelionių vadovų, stovi eilėse po pusvalandį ir ilgiau prie kioskelio "Maison Antoine" Jourdan'o aikštėje (nes čia bulvytės pačios pačiausios) ir laukia savo porcijos. O po to nusėda aplinkinių alinių staliukus ir graužia bulvytes.

Belgiškos bulvytės pačios skaniausios pasaulyje, o pačiausias ruošia minėtame kioskelyje "Maison Antoine". Trečios kartos bulvininkų valdomą kepyklą (nežinau kaip kitaip pavadinti) 1948 m. įsteigė Antoine'as Desmet'as su žmona (ir vėl žmona X). Kioskelis kelis kartus keliavo iš vienos vietos į kitą, kol išganingai pasiekė Jourdan'o aikštę.

Atviras išalkusiems kasdien nuo pusės dvylikos iki pirmos (o penktadienį-šeštadienį - iki antros) valandos nakties. Tačiau, jei nenorite ilgai mindžiukuoti eilėje, geriau šių bulvyčių atvykite tada, kai kiti dar dirba. Tradiciškai belgai buvytes valgo su kalnu majonezo. Išbandėm dar kelis, bet labiausiai man patiko ... pomidorų padažas.

Adresas - 1 place Jourdan.


Vafliai briuselėniški

Per prancūzų vieną dieną mokėmės frazę "tai yra neįmanoma...". Viena italė sugalvojo pavyzdį - "Briuselyje yra neįmanoma nevalgyti vaflių ir negerti alaus". Norėčiau, kad būtų kitaip, nes po to gali tekti atsakyti į kitą išmoktą frazę "ar atvykus į Briuselį pastorėjai?". Bet ką tu, silpnas žmogau, gali padaryti? Tik išeik kur nors arčiau senamiesčio ar į kokį populiarų parką - ir pradeda nosį kutenti mielinių vaflių kvapai... Vafliukai, kaip juos pavadino Nerijus Skr., čia patys įvairausi - su vaisiniais sirupais, šokoladu viduje ir ant viršaus, plakta grietinėle ir šviežiais vaisiais. Mano mėgstamiausi - paprasti vaniliniai - aptekėję cukraus sirupu arba su įkeptais cukraus gabaliukais, minkštučiai, ką tik iš keptuvės... Ar įmanoma tokių nenorėti? O žiauriausia tai, kad jei neini prie vaflinių, tai vafliukai ima tave persekioti sulipę į geltonus autobusiukus. Kas per gyvenimas?

Viso to kaltininkas - vienas apsukrus briuselėnas - Morisas Vermešas, kartu su žmona X (garantuoju, kad kepė tai jo žmona X, o Morisas tik pardavinėjo), prieš II Pasaulinį karą pradėjęs kepti mielinius vaflius. Pora pasauliui šiuos skanėstus pristatė 1960 m. vykusioje EXPO parodoje. Šiek tiek vėliau šie vafliai pasiekė ir Niujorke vykusią EXPO parodą, o iš jos, žinoma, ir atokiausius pasaulio kampelius.

Vaflių receptų yra pačių įvairiausių. Užtenka pagooglinti. Visi blogiečiai, t.y. blogeriai bent po vieną yra paskelbę. Pavyzdžiui, belgiški vafliai su alumi arba tiesiog belgiški vafliai.

Kaip Briuselyje skalbti, jei neturi skalbimo mašinos

Galima skalbi rankomis kriauklėj arba eiti į skalbyklą. Ir tatai yra populiarus, lengvai prieinamas ir nebrangus malonumas, mat kiekviename kvartale, išdėstytos savotišku socialiniu ritmu, yra bent kelios tokios savitarnos skalbyklos. Skalbimo kainos (už kokius 7 kg) svyruoja nuo 2 iki šiek tiek daugiau kaip 3 eurų. Skalbimo vertė priklauso nuo skalbyklų tinklo.

Procedūra gana paprasta. Įeinat į skalbyklą, susirandat automatą ir metat reikiamą kiekį monetų už skalbimo žetoną. Jei norėsite skalbinius parsinešti sausus - dar įspraudžiat automatui papildomų monetų ir gaunat dar vieną žetoną. Tada susirandat Jums patinkančią skalbimo mašiną, dedat savo skalbinius, įberiant atsinešto skalbiklio, įkišat žetoną, uždarot dureles ir spaudžiat mygtuką. Valandą esat laisvi - maždaug tiek laiko skalbia tos profesionalios skalbyklės. Taigi, už valandos grįžtat, skalbinius perdedat į džiovyklę, metat antrą žetoną ir už penkiolikos minučių keliaujat namo susidėti drapanų ir rankšluoščių į spintą.

Skalbyklų privalumas (ir egzotika) ta, kad čia galite susipažinti su rajono kaimynais. Mes savo skalbykloj (lankėmės ten iki tol, kol landlordienė nenupirko skalbiankės) susitikom šeimą iš Uzbekistano. Tai galva dar pasteiravo, ar mes turim vaikų, mat jųjų vaikai auga neturėdami su kuo pasikalbėti rusiškai. Neaiškinom, kad Lietuvoj mes šnekam lietuviškai ;) Skalbykloj galima dirbti kompiuteriu arba skaityti knygas (ir tai man visada primena mūsų bičiulį Artūrą, kuris, mums viešint Berlyne, skaityti ėjo į skalbyklą). O galima tiesiog atsistoti prie durų ir rūkyti. Galima ir ne.


Marškinius galima parsinešti ir taip :)

Džiovyklės instrukcija
















Pramoninis lygintuvas