Vakar Villers-la-Ville vienuolyne žiūrėjom spektaklį pagal U. Eco romaną "Rožės vardas". Viskas tuom ir pasakyta - du žodžių junginiai - "Rožės vardas" ir "Villers-la-Ville". Siužetas gerai žinomas, personažų fizionomijos pažįstamos iš ekranizacijos (ekranizacijos įvaizdžiais sekama ir šiame pastatyme), scenografo ir šviesų režisieriaus darbas - be žodžių, vienuolyno erdvės - pasakiškos. O viskas kartu - užburia. Ypač kai sutemus įžengi į bažnyčią ir dalyvauji joje vykstančiuose debatuose. Visi žiūrovai sutūpę ant suolų, o priekyje diskutuoja prabangiai apsirėdę popiežiaus pasiuntiniai ir pranciškonai. Žvakių šviesoje mirguliuoja aukso siūlo raštai, aukštai iškilęs kryžius ir dalyvių akys...
Spektalis vyko net trijose scenose - prasidėjo šalimais bažnyčios griuvėsių esančiame nedideliame kiemelyje, šalia skriptoriumo (!), po pertraukėlės kluatre su šilta daržovių sriuba persikėlė į bažnyčią (kur vyko debatų ir inkvizicijos apklausos scenos), o biblioteka sudegė trečioje scenoje - vidiniame kiemelyje šalimais bažnyčios. Puikus režisieriaus sprendimas - jei sudėtinga keisti dekoracijas, tereikia prisitaikyti prie esančių erdvių. Griuvėsiai, keli šviesos spinduliai, vaizdo projekcijos ir gimsta grožis... žiūrovų (kurių turėjo būti daugiau kaip 500) srautai profesionaliai organizuoti, todėl niekam nekilo klausimų, kur eit, ar liks vietos atsisėsti, ar spėsiu atsisėsti iki veiksmo pradžios ir pan.
 |
| Debatų scena |
 |
| Baskervilio godos po inkvizicijos apklausos |
 |
Vienuolių eisena
|
 |
| Gaisras bibliotekoje |
Bilietai nepigūs - po 35 eurus, bet estetinio malonumo gauni už kiekvieną tų eurų centą.
Labai smagu buvo atpažinti romano herojus - Guillaume de Baskerville (akt. Pascal Racan), Adso (akt. Jeremie Petrus), Jorge (akt. Yves Claesens) ir Salvatore of course (akt. Marc de Roy). Su Nerijum nutarėm, kad šio Salvatore personažo charakteris sukurtas sekant (ar bent šiek tiek nusižiūrint) T. Waits'o Salvatore - panašios manieros, apranga ir kalbėsena. Ir nieko keisto, nes T. Waits'o Salvatore - ryškus šio personažo įsikūnijimas. Atrodo, kad tik toks tas beprotis magnificensia Salvatore ir gali būti :)
O dar smagiau buvo tai, kad su savo prancūzų žiniomis vieną kitą dialogą sugebėjom suprasti bei nepamesdami siužeto sekti visą spektaklio veiksmą. Prisipažinsiu, kad tikriausiai pirmą kartą gyvenime patiriu tokį kalbos mokymosi džiaugsmą.
Tikrai rekomenduoju visiems, rugpjūtį leisiantiems Briuselyje, apsilankyti šiame spektaklyje. Tik nepamirškite šiltai apsirengti - spektaklis vyksta lauke - tad šilta striukė ar skraistė tikrai nepamaišo (matėm žiūrovų ir su žieminėm sriukėm ir su kailinaičiais). Į vienuolyno teritoriją vartai atveriami apie pusę devynių, spektaklis prasideda 21 val. ir baigiasi kelios minutės po vidurnakčio. Į vienuolyną galima atvykti kiek anksčiau ir sudalyvauti valandos trukmės ekskursijoje - tereikia nusipirkti brangesnį bilietą - ekskursija plius spektaklis (42 Eur).
Spektaklis rodomas iki rugpjūčio 20 d.
Tiesa, kas rugpjūtį atostogausite ir nekelsite kojos į Briuselį, galite pasvarstyti apie rugsėjo mėnesio 6-17 d. Waterloo vyksiantį šio paties teatro spektaklį "Vargdieniai" (Les Miserables).
 |
| Pertraukos metu, kluatras |
 |
| Villers-la-Ville |
 |
| Eilė |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą