Tvankų ir vėlyvą birželio vakarą išriedėjom dviračiais į Ixelles rajoną pasidairyti. Žemėlapyje buvom užmatę nemažą vienuolyno kompleksą, tad neatsispyrę smalsumui tiesiu taikymu ten ir numynėm. Jau iš tolo pasitiko kaukiančio šuns ir rytietiškos muzikos garsai. Šunį kažkas buvo uždaręs balkone, į kurį karts nuo karto vis dirsčiojo palei Ixelles tvenkinius sutūpę nepatenkinti miestiečiai. O muzikikė tirli-pirli vinguriavo tiesiai iš vienuolyno - nuriedėję atradom ten berepetuojančius muzikantus.
ISTORIJA
Cistersų vienuolyno kompleksas stovi Maelbeeko slėnyje, tarp La Cambre miško (parko) ir Ixelles tvenkinių. Vienuolyną 1196 m. įkūrė kilminga dama vardu Gisèle. Panorusi įsteigti cistersų vienuolyną, Gisèle sulaukė ne tik smarkaus Briuselyje veikusių vienuolynų pasipriešinimo, bet ir vieno pagrindinių cistersų vienuolyno, įsikūrusio greta Villers-le-Ville miesto, palaikymo bei Henriko I dosnumo. Gauvus žemės, malūną ir kitokią paramą, Gisèle pradėjo vienuolyno statybas. Darbai ėjosi sklandžiai ir 1203 m. popiežius Grigalius IX patvirtino vienuolyno įsteigimą ir suteikė jam La Cambre de Notre-Dame (La Cambre) vardą.
Bažnyčia ir vienuolynas ne kartą degė, griuvo ir buvo perstatinėjami, plečiami ir tobulinami pagal kilmingų vienuolių poreikius bei laikotarpių madas. Ėjo iš cistersų į kalvinistų, iš pastarųjų - į kareivių rankas ir vėl atgal į cistersų, kol galiausiai buvo pritaikytas miesto poreikiams. Ypač smarkiai kompleksas nukentėjo XIV a. ir per XVIII a. karus, kai vos spėjęs suklestėti buvo nusavintas prancūzų kariuomenės, kuri čia įsirengė ligoninę.
Vėliau, pasibaigus karams, net 50 metų vienuolyne veikė medvilnės manufaktūra. Po to - iki pat XIX a. pabaigos - pataisos namai žemiausiems socialiniams sluoksniams. XX a. pradžioje vienuolyne buvo įkūrta karo mokykla, o bažnyčioje - įrengta sporto salė ir maniežas. Pirmojo pasaulinio karo metais komplekse apsigyveno vokiečių kariuomenė, kuri atsitraukdama paliko griuvėsius...
1921 m. įsisteigė La Cambre bičiulių draugija, kurios tikslas buvo išsaugoti ir atkurti vienuolyną. Garsusis Henris Van de Velde čia įkūrė Taikomosios dailės institutą. O šiuo metu čia veikia Nacionalinis geografijos ir La Cambre architektūros institutai.
ARCHITEKTŪRA
Monumentalūs, dorėninėm kolonom įrėminti vartai veda į puošnų simetrišką kurdonerą, iš kurio galima patekti į vienuolyną, bažnyčią (datuojamą 1400 m.), Liudviko XV stiliaus abatijos rūmus ir už jų, dauboje, suformuotą terasinį prancūzišką parką. Vienuolyno kompleksą sudaro dvi pagrindinės dalys: a) XVI a. kluatras, bažnyčia, refektoriumas su kapitulos sale bei pats vienuolynas; b) XVIII a. statyti abatijos rūmai su kurdoneru, rektoratas ir kiti pagalbiniai pastatai.
Ilga griovimų-statymų istorija suformavo gana aklektišką, iš įvairių stilių - nuo spindulinės gotikos iki klasicizmo - sukomponuotą pastatų kompleksą.
Bažnyčioje verta apžiūrėti įspūdingą XVI a. Alberto Boutso sukurtą paveikslą "Kristaus nuplakdinimas".
ASMENYBĖS
Vienuolyne gyveno ir yra palaidotas palaimintasis Bonifacijus iš Lozanos (1182–1260) bei mistikė Šv. Alicija iš Skarbeko (~1225-1250). Bonifacijus Paryžiaus ir Kelno universitetuose dėstė teologiją, vėliau buvo paskirtas Lozanos vyskupu. Dėl savo aktyvios reformatoriškos veiklos buvo pradėtas persekioti, sulaukė imperatoriaus Frederiko II atsiųstų kareivių, kurie pasikėsino vyskupą nužudyti. Stebuklingai išgijęs ir supratęs, kad nebegalės pagal sąžinę eiti paskirtų paregų, Bonifacijus iš Lozanos pasitraukė į La Cambre vienuolyną, kur 18 metų tarnavo kapelionu. Po mirties įvyko keli, Šv. Bonifacijui priskiriami, pasveikimo stebuklai. Yra aprašyta, kad perlaidojant Bonifacijaus palaikus dvi raupsuotosios išgėrusios vandenį, kuriuo buvo nuplauti palaimintojo kaulai ir nuo jo pasveiko (brrr...).
Mistikė Alicija La Cambre vienuolyne gyveno nuo 7 metų, išsiskyrė karštu pamaldumu, kuklumu ir dorybėmis. Labai jauna užsikrėtė raupais ir užsidarė celėje. Likusį gyvenimą kentėjo stiprius skausmus ir galiausiai buvo ligos paralyžiuota bei apakinta. Nuolatinėje kančioje gyvenusi Šv. Alicija savo celėje patyrė kelis regėjimus. Mirė 1250 metais, būdama vos 25 metų amžiaus. 1907 m. popiežiaus Pijaus X šventąja paskelbta Alicija yra paralyžiuotųjų ir aklųjų globėja.
XVI a. viduryje, nuo ispanų persekiojimo, vienuolyne glaudėsi Briuselyje nukirsdinto grafo d'Egmonto žmona su visais 11 vaikų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą