2011 m. liepos 18 d., pirmadienis

Beersel tvirtovė

















Visiškai šalia Briuselio, Beersel miestelio pašonėje, apjuosta plačiu gynybiniu grioviu, stūkso viena gražiausių Belgijos pilių - Kasteel van Beersel. Tarp 1300-1310 m. pilį pastatė Godfridas van Hellebeke. Vedybų ir paveldėjimo keliu pilis ėjo iš vieno valdovo rankų - kitam. Pilis buvo ne kartą pulta ir apgriauta, tačiau visuomet sugebėdavo atsitiesti. Viena rimtesnių apgulčių buvo vykdyta sukilimo prieš imperatorių Maksimilijoną I metu. 1489 m. Briuselio sukilėliai, panaudodami sunkiąją artileriją, du kartus iš eilės puolė Beersel pilį, kurios valdovas buvo imperatoriaus šalininkas.  Pirmąją apgultį tvirtovė sėkmingai atlaikė, o po antrosios - įgulai teko pasiduoti.  Garnizono vadas - kapitonas Wiljamas Ramilly - buvo viešai nulinčiuotas Gand Place. Maksimilijonas I ilgai nedelsdamas Briuseliui atkeršijo - pasiuntė kariuomenę, kuri laikė apgulus miestą tol, kol šis pasidavė. Po karo Beersel pilis buvo gana greitai atstatyta.

Jacobuso Harrewijno 1690 m. vario graviūra














Paskutinis vyriškos lyties pilies paveldėtojas, Jonas II iš Witthemų šeimos, mirė 1591 m. Vedybų keliu pilis ir Jono duktė Ernestina atiteko Arenbergo kunigaikščiui. XVII a. pilis buvo uždengta čerpiu stogu, tačiau nebuvo naudojama iki pat XVIII a. pabaigos. 1818 m. čia buvo įkurdintas medvilnės fabrikėlis, tačiau verslas nesisekė ir pilis vėl buvo palikta vedybinių sutarčių, klimato ir miestelėnų priežiūros valiai. Paskutinysis savininkas 1928 m. pilį padovanojo įsisteigusiai Beersel pilies bičiulių lygai, kuri pilį restauravo. 1948 m. pilis perėjo Karališkosios Belgijos istorinių rezidencijų ir sodų asociacijos globon. 2008 m. buvo atlikti archeologiniai pilies tyrimai, o šiais metais prasidėjo restauravimo darbai.


PILIES ARCHITEKTŪRA

Beersel pilis šiandien atrodo taip, kaip atrodė XV a. Priešingai nei dauguma kitų Belgijos (ir ne tik) pilių, ji niekada nebuvo virtusi rezidenciniu-reprezentaciniu dvaru (tiesą sakant, sunku įsivaizduoti, kad be drastiškų perstatymų šią pilį būtų galima paversti patogia gyventi). Tai išties vienas nedaugelio gerai išlikusių gynybinės architektūros pavyzdžių Belgijoje.

Pagrindinai pilies statybos darbai vyko XIV ir XV a. Seniausi išlikę mūrai datuojami XIV a., vėlesni - sumūryti XV a., XVI-XVII amžiais buvo tobulinami gynybiniai įrengimai, sukonstruotas pakeliamasis tiltas su iki šiol veikiančiu mechanizmu. XVII a. pradžioje - bokštai ir nišos sutvirtinti smiltainio blokeliais, tuo pačiu, matyt, langų nišų forma pakeista iš pusapskritimės į stačiakampę. Tos pačios rekonstrukcijos metu buvo naujai sumūrytos bokštų viršūnės ir puošnūs laiptuoti frontonai. Keista tik, kad pilyje nėra požemių, kurie aptinkami visose bendraamžėse pilyse. Nors, šiokie tokie rūsiai yra atkasti palei ilgąją tvirtovės sieną - galbūt toje vietoje buvo kokios nors šaudmenų ir maisto saugyklos arba kareivinės.

Netaisyklingo apskritimo plano pilis stovi kalvos, ant kurios įsikūręs Beersel miestelis, papėdėje, šiek tiek aukščiau Senne upės užliejamų pievų. Pilį juosia platus gynybinis griovys, su sausuma pilis sujungta pakeliamu tiltu.

Kairysis bokštas

Dešinysis bokštas


Centrinis bokštas su įvaža





























































Pilį sudaro trys aukšti pusapskritimio plano bokštai sujungti lygia plačia, iš išorės daugiapakopiais kontraforsais sustiprinta, gynybine siena. Sienas skaido kelių formų šaudymo angos, pritaikytos skirtingiems šaunamiesiems ginklams. Sienų viršuje - kuorai, iš kiemo pusės įrengtos dengtos šaulių galerijos. Į bokštus patenkama iš kiemo pro pirmame tarpsnyje įrentus įėjimus arba pro įėjimus nuo kuorų ir galerijų.

Kontraforsai


Šaulių galerijos
































Kiekviename visų bokšto aukšte įrengtos gyvenamosios patalpos su atviras židiniais, giliose puapskritiminėse nišose įspraustais stačiakampiais langais. Šalia visų gyvenamųjų patalpų įrengti tualetai. Patalpų ir laiptinių sienose išmūrytos smailėjančios stačiakampės nišos lempoms. Centriniame bokšte, kuriame ankščiau buvo stebėjimo postas, įrengta salė su XV amžiaus nerviūriniais skliautais. Skliautų centras akcentuojamas herbais puoštomis rozetėmis. Yra žinoma, kad šiame bokšte taip pat buvo koplyčia bei virtuvė. Spėčiau, kad virtuvė buvo apatiniame bokšto aukšte, kur šiandien eksponuojama kankinimų įrenginio kopija.

Židinys gyvenamoje patalpoje




Istorijos ženklai

Langas nišoje

Skliauto fragmentas


Sliauto fragmentas


Pilies tualetas





































































































Sienos ir bokštai sumūryti iš degtų plytų. Bokštų kampai bei durų ir langų nišų kraštai sutvirtinti balto smiltainio blokeliais. Iš balto smiltainio pagamintos ir langų kryžmos. Kiemas - grįstas pilkais tašytais akmenimis, centrą žymi rausvos spalvos akmenų rožė. Interjere sienos baltai tinkuotos, grindys klotos stačiakampėmis degto molio neglazūruotomis vienspalvėmis arba dvispalvėmis plytelėmis.

Kiemo rožė

Vaizdas po virtuvės (?) langą














Šaudymo anga


Stačiakampės langų nišos bokšto sienoje







































PABAIGAI

Įspūdinga pilaitė. Neįprasta lietuviškai akiai savo formomis ir nepriekaištinga būkle, nudilusiomis laiptų pakopomis ir lietaus išplautomis sienomis. Viskas atrodo taip... tikra.

Suaugusiems bilietas kainuoja viso labo tik 2,50 Eur. Pilyje nėra nei ekspozicijos, nei gidų - kas, sakyčiau, visiškai netrukdo. Skaitantys olandiškai pilies prieigose gali susipažinti su trumpa pilies ir restauravimo istorija, peržvelgti "Suske ir Wiske" komiksų serijos istoriją "Beersel pilies lobis". Tie, kas nemoka olandiškai, daugiau apie pilį gali pasiskaityti internete.  

Pilis greitai pasiekiama važiuojant per Briuselio Uccle mikrorajoną, lengvai surandama - yra nuorodos.

Šalia pilies veikia "Rick's cafe", kurioje galima paragauti vietos patiekalų - geuze aluje troškintos triušienos ir vietinių dešrelių, ruoštų su alumi. Deja, nežinom, ar skanūs tie patiekalai, ar ne, bet už tai žinom, kad aptarnavimas šioje kavinėje tragiškas. Penkiolika minučių pralaukėm meniu (nors padavėjas siuvo pro mus pirmyn-atgal), po to dar penkiolika-dvidešimt minučių pralaukėm, kad priimtų užsakymą ir nesulaukę išvažiavom namo gamintis pietų. Nežinau, gal čia neteisingai veikia lietuviškas skubos genas, gal tiesiog reikia atsipalaiduoti ir laukti, bet, jei atvirai, tai užknisa toks paryžietiško stiliaus aptarnavimas. Taram.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą