365 dienos Briuselyje

Surinkome pilną metų vėrinį: žaižaruojančias linksmas dienas, melsvus ilgesio karoliukus, spindinčius atradimų perlus, rausvus švelnumo ir bičiulystės smaragdus, pilkšvas liūdesio ir vienišumo kaladėles, koralines kelionių lazdeles. Visas šis spalvingas rinkinys - mudviejų metų patirtis svetimoje šalyje.

Vat, sėdžiu dažais ištepta galva ir liudiju, kad greitai prabėgo tie metai. Priešingai nei atrodė pirmosiomis savaitėmis, kai žemėlapyje nesugebėjau rasti reikiamos gatvės, o  parduotuvės lentynoje - trokštamos prekės. Kai šiurpino prekių kainos ir nesiliaujantis žieminis lietus. Adaptacija. Nebuvo ji baisiai lengva ir veikiau labai sklandžiai persirito per visas privalomas adaptacijos pakopas. Savu kailiu pajutome, kaip skaudu netekti artimos socialinės aplinkos ir kaip gyvybiškai svarbu sulaukti palaikymo atsidūrus ant barščių lėkštės krašto. Mūsų pirmieji inkarai ir švyturiai buvo mūsų bičiuliai Ramunė ir Nerijus bei Nerijaus kolega Tomas, kurie mumis rūpinosi, sufleravo galimų naujų jungčių taškus. Gerai pamenu pirmos viešnagės metu valgytą Ramunės raugintų kopūstų sriubą ir plovą, kurie tuo metu pasirodė absoliučiai tobuli ir nustebino žinute, kad "ir čia galima normaliai gyventi" (gal ir juokingai dabar šitai skamba, bet tuomet, kai nesugebi nė tinkamos kavos nusipirkti - lietuviškam gomuriui pažįstamas maistas buvo tikra mana).





















Naujam gyvenimui spalvų įpūtė draugų ir šeimos vizitai. Rūta ir Egidijus, Jurga, Pranas, Mindaugas, Erika, mano tėvai, Edvardas, Jovilė ir Mindaugas, Ramunė ir Rūta P., Renata ir Rytis, Pranas. Šiais metais jau vėl rikiuojame naują svečiavimosi kalendorių ir naujas keliones. Beje, apie jas. Esame mėgėjai pakeliauti, pašniukštinėti apleistuose dvaruose ir pilaitėse, pasmalsauti giraitėse ir kavinaitėse, tad praėję metai šį smalsulį patenkino su kaupu. Naršėme Briuselį ir Belgiją, keliavome į Amsterdamą, Londoną, Aacheną ir po Prancūziją (visas tris savaites).

Belgijoje atradome tokią daugybę įdomių istorinių ir gamtinių artefaktų, tiek išvaizdžių panoramų ir neįtikėtinų miestovaizdžių, kad och, tikrai nesitikėjome. O ką jau kalbėti apie pilvinius malonumus - Belgija išties puiki šalis skonių pažinimui, tuo neabejoja ir Michelin žvaigždučių dalintojai. O mes, kaip paprasti buitiniai valgytojai, neatsivalgom midijų ir kitų jūros gėrybių, skaniausių bulvyčių pasaulyje, burnoje tirpstančių desertų ir paprastųjų  speculoos sausainių, niekaip nepasisotinam tirštu ir aromatingu belgišku alumi.

Atsimenu, kai paauglystėje ir studentiškais metais rašiau dienoraštį, metų pabaigoje ar pradžioje vis mėgdavau paskaičiuoti "viščiukus" - sėkmes ir nesėkmes, pasiekimus ir atradimus. Šįkart to nebandysiu, tik ne eilės tvarka paminėsiu svarbiausius dalykus, kurie ateis į galvą:

- neabejotinas pasiekimas - prancūzų kalbos pradžiamokslis. Atvažiavus į Briuselį, ilgai mintyse repetuodavau prieš ištardama "bonjour" ar "merci", o dabar galiu palengva skaitinėti spaudą, plepėti su kitais laikinaisiais Briuselio gyventojais, ginčytis parduotuvėje, kad gražintų pinigus už brokuotą prekę, telefonu susitarti dėl norimo apžiūrėti automobilio ir t.t.

- užgimęs naujų-senų bičiulių ratas: Ramunė, Nerijus, Tomas, Joana, Kornelija, Laurynas, Monica ir Pieteris, dar vienas Tomas, Vilius, Laimonas ir Živilė (būsimi naujieji Briuseliškių gyventojai). Esant toli nuo savų, bičiulystė yra itin svarbi - kaip Čiurlionio karalių laikomas šviesulys, suspindintis ryškiau nuo mažiausių smulkmenų. Kad ir tada, kai kas nors žino, kada ir laukia grįžtančių iš atostogų. Kai vakare turi su kuo pasėdėti prie puodelio arbatos bokaliuko alaus.

- jau minėtosios kelionės, papildžiusios žinojimo ir žinių bagažą ne tik apie Belgiją, bet ir apie pačius save.

- atradimai, praplėtę skonių skalę bei praturtinę kalorijų saugyklas.

- katinas. Ar čia reikia rašyti paaiškinimus? Tiesiog, katinas.

- Tinklaraštis "Briuselio kopūstai". Nežinau, kur dėčiau visas naujoves ir naujienas ir kaip jomis pasidalinčiau jei ne genialus išradimas - tinklaraštis, kaip sakė Ramunė P., sveikas įprotis kasdien. O tuo pačiu, aišku, džiaugiuosi, kad skaitančiųjų ratas išsiplėtė nuo mamos ir tėtės iki smalsių internautų :)

- naujas fotoaparatas.

- druska. Na, jokių čia perkeltinių prasmių apie "gyvenimo druską" nėra. Tiesiog per metus, drauge su svečiais suvalgėme maždaug 1,7 kg druskos. Baisu.

- daug kitų dalykų, kuriais džiaugėmės pernai, bet nebegaliu jų dabar prisiminti :)

Ruošiamės ne mažiau turiningai nugyventi ir ateinančius metus Belgijoje. Papildyti savo pasiekimų ir džiugenų sąrašus. Prasidėję antrieji metai Europos viduryje žada būti šviesesni nei pernykščiai ir be abejo, tos 366 dienos atrodo daug žadančios ;)