Jėzuitų Šv. Jono Berchmanso bažnyčia

Jėzuitų Šv. Jono Berchmanso bažnyčios fasadas

Vieną beprotiškai šaltą vasario sausio šeštadienį (-3 Celsijaus!), išsiruošėm pasivaikščioti. Betraukdami Saint-Michael bulvaru, priėjome trobelę ant vištos kojelės. Ot ir ne. Priėjom įspūdingą neoromaninę bažnyčią, skirtą 22 metų šventajam Jonui Berchmansui (jaunokas, tiesa?). Durys buvo atviros – tai ėmėm ir užėjom. Nerijus kažkur rado, kad tai jėzuitų bendruomenės bažnyčia. Ach, man  (kaip buvusiai jėzuitų gimnazijos auklėtinei) nuo to ji tapo dar gražesnė :)

Nesileidžiant į asmeniškumus - tai išties išskirtinio grožio bažnyčia, reprezentuojanti vieną iš istorizmo stilistinių krypčių - neoromaniką. Iš akmens luitų sumūrytas pastatas yra grakščių, dinamiškų formų, centrinę ašį pabrėžia simetriškai išdėstyti tūriai (bokštai, portalai, etc.), frontoną vainikuojantis kryžius ir apsidės nišoje įkomponuota arkangelo-sargybinio, skulptūra. Interjeras gana rūstus ir asketiškas, todėl auksuotos freskos ir spalvingi vitražai spindi tarsi brangakmeniai...  Nerijų nustebino keistokos klausyklos, tarsi įleistos į sieną, su užuolaidėlėms, ir kunigui ir nuodėmingajam (tokias matęs tik filmuose – N.).

Daug nekurdama pasinaudosiu bažnyčioje buvusiu lankstinuku ir trumpai perpasakosiu, ką galite rasti apsilankę šioje šventovėje. Jeigu Jūsų nedomina architektūra ir ikonografinė programa, siūlau pereiti prie fotografijų šio įrašo apačioje. 

Istorija

Šv. Jono Berchmanso bažnyčios kertinis akmuo buvo padėtas 1908 m., o jau po ketverių metų bažnyčia buvo pašventinta. Šį įvykį žymi du variniai kryžiai pritvirtinti ant puskolonių abipus centrinės navos.

Bažnyčia yra svarbiausias koledžo komplekso akcentas. Ir mokyklos pastatai, ir bažnyčia suprojektuota bei pastatyta interpretuojant vieno stiliaus – Reino romanikos – kanonus. Komplekso architektai Gellée ir Prémont‘as.

Bažnyčia yra skirta jėzuitų šventajam Jonui Berchmansui. Šis šventasis gimė 1599 m. Brabante, Dieste. Nuo 13 metų jis studijavo klasikinius mokslus Mechline (Mechelene), kur, būdamas 17 metų amžiaus, tapo jėzuitų bendruomenės nariu. 1618 m. Jonas buvo išsiųstas Romą tęsti studijų. 1621 m. rugpjūčio 13 d., po trumpos ligos, pilnas gyvenimo džiaugsmo jaunuolis čia mirė. Būdamas gyvas Jonas Berchmansas buvo mylimas už pamaldumą, geraširdiškumą ir geradarystes. Šis šventasis yra minimas lapkričio 16 d.

Interjeras

Bažnyčia yra lotyniško kryžiaus plano. Tris centrines navas kerta nedidelis transeptas. Presbiterija ir narteksas baigiasi pusapskritimio plano apsidėmis. Navas skaido šešios poliruoto Labradoro granito kolonos, iškeltos ant margo akmens bazių. Kolonos vainikuotos skirtingais balto Euville akmens kapiteliais ir šešių jėzuitų šventųjų skulptūromis:

Kairėje pusėje (altoriaus link):

-         Šv. Alfonsas Rodrigezas (1533-1617). Maljorkos koledžo durininkas;

-         Šv. Pranciškus Hieronymas (1642-1716). Nepalo apaštalas;

-         Šv. Stanislovas Kostka (1550-1568). Lenkų tautybės novicijus, 18 metų miręs Romoje;

Dešinėje pusėje (altoriaus link):

-         Šv. Petras Klaveras (1580-1654). Apaštalas, 37 metus pašventęs Kolumbijos juodaodžiams vergams;

-         Šv. Liudvikas Gonzaga (1568-1591). 23 metų Italijos princas miręs Romoje nuo raupsų, kuriais užsikrėtė slaugydamas ligonius;

-         Šv. Pranciškus Bordžija (1510-1572). Katalonjos vicekaralius, trečiasis jėzuitų ordino Generolas.

Šventųjų skulptūras sukūrė Van de Capelle (išsk. Šv. Alfonso Rodrigezo ir Šv. Petro Kleverio).

Pirmosios eilės langus puošiančius vitražus sukūrė Gento meistras Ganton-Defoin‘as. Vitražuose vaizduojami svarbiausi Kristaus gyvenimo epizodai (iš kairės į dešinę):

-         Apreiškimas ir Gimimas (Švč. Sakramento koplyčia);

-         Jėzus šventykloje, Vestuvės Kanoje, Pokalbis su samariete, Jėzus laimina vaikus (kairioji nava);

-          Kalno pamokslas, Audros sutramdymas, Jėzus su Morta ir Marija; Atsimainymas (apsidė);

-         Jėzus žengia vandeniu, Jėzus atleidžia nuodėmes nusidėjėlei, Įžengimas į Jeruzalę, Paskutinė vakarienė (dešinioji nava);

-         Prisikėlusio Dievo pasirodymas ir Kristaus žengimas į dangų (Dievo Motinos koplyčia).

Choro vitražus sukūrė Antverpeno meistras Stalins‘as. Centre pavaizduota Švč. Trejybė, Šv. Mykolas (koledžo globėjas) ir Šv. Jonas Berchmansas (bažnyčios globėjas). Švč. Trejybės vitražą iš viršaus supa keturios Evangelistų (Mato, Morkaus, Luko, Jono) ir keturių Bažnyčios Tėvų (Grigaliaus Didžiojo, Augustino, Ambrozijaus, Jeronimo) figūros. Iš apačios – aštuonių jėzuitų ordino šventųjų (Liudviko Gonzagos, Pranciškaus Bordžijos, Pranciškaus Ksavero, Ignacijaus Lojolos, Stanislovo Kostkos, Pranciškaus Hieronymo, Petro Klaverio ir Alfonso Rodrigezo) figūros.

Kairiąją transepto rožę puošia Jesės medžio paveikslas, dešiniąją – Belgijos ir Belgijos miestų šventieji.

Bažnyčią juosiančias Kryžiaus kelio stotis sukūrė Ernest‘as Wante.

Šoninių portalų timpanai puošti freskomis. Kairioje pavaizduota Šv. Liudviko Gonzagos mirtis, dešiniojoje – scenos iš Šv. Jono Berchmanso pašaukimo.

Bažnyčioje įkomponuoti vieni gražiausių Briuselio vargonų, kuriuos XX a. pradžioje pastatė garsus vargonų meistras Kerkhoff‘as. Vargonai yra 36 registrų, su trimis eilėmis klavišų. 



Presbiterija





Kryžiaus kelio stotis



Šv. Liudviko Gonzagos Pirmoji Komunija ir Mirtis



Šv. Jono Berchmanso pašaukimo scenos

Čia gyvena Dievas (ir kalba per garsiakalbį)