2012 m. gegužės 5 d., šeštadienis

Blakenberge - ežiukai rūke

Blakenbergė - vienas iš kurortinių Belgijos miestelių, garsėjantis keturiais dalykais: la Belle Époque  architektūra, 350 m. į jūrą nusidriekusiu molu, skirtu pasivaikščiojimams, gėlių paradu (vyksta paskutinį rugpjūčio sekmadienį) bei smėlio skulptūrų festivaliu (birželio-rugpjūčio mėnesiais).



La Belle Époque stiliaus pastatų Blakenbergėje priskaičiuojama apie 500, tačiau mes juos nusprendėm apžiūrėti kitą kartą, nes tądien buvo baisingas rūkas ir dar baisiau šalta (išvykdami Briuselyje palikome ~20', o išlipę Blakenbergėje radome vos 7-8 laipsniukus), kad ryžomės tik molu nukulniuoti iki aikštelėje įsikūrusios kavinės ir beveik bėgte parspūdinti atgal į automobilį. Brrrr. Brrrr. Brrrr....


Pirmieji Šiaurės jūros malonumais Blakenbergės pakrantėje pradėjo mėgautis Briugės gyventojai, kurie po truputį miestelį pavertė kurortu. Šiandien Blakenbergė yra populiarus pajūrio kurortas ir net retkarčiais yra pravardžiuojama "Bruxelles-sur-mer" (Briuselis prie jūros).


Blakenbergėje galima gana patogiai keliauti pajūrio tramvajumi, kursuojančiu nuo pat Prancūzijos pasienyje įsikūrusios La Panne iki prabangiosios Knokke-Heist, esančios šalia sienos su Nyderlandais.


Vardan įdomumo paminėsiu, kad Blakenbergėje buvo filmuoti šie filmai: "Franz" (1971 m., vaidina Jacques Brel'is ir Barbara), "Isabelle devant le désir" (1975 m., vaidina Anicée Alvina) ir poetų meilės istorija "Rimbaud Verlaine" (Total Eclipse) (1995 m., vaidina Leonardo Di Caprio).


Taigi, greitai nuskutę link molo-promenados aikštelėje įsikūrusios kavinės - lengviau atsikvėpėme, nes vos po poros minučių, praleistų lauke, atkakli kovo žvarbuma ėmė negailestingai skverbtis į užančius, gnaibyti nosis ir drėgnom rankom čiupnoti už kojų. Kaip gi neskuosi nuo tokios?




Apskrito plano pastate įsikūrusi kavinė, šokių salė ir panoraminiais langais įrėmintas lounge baras. Kavinėje užsisakėm po puodelį karštos kakavos, nes nesinorėjo nei skystos arbatos, nei karčios kavos, o tik riebios, šilumos teikiančios kakavos ... 























...tikriausiai, kad pasidavėm bendram įvaizdžiui - mat, beveik visi kavinės lankytojai iš geltonų puodelių gurkšnojo šiltą šokoladinį gėrimą...




























Ir neapsirikom - net akyse šviesiau pasidarė ir į grįžti per žvarbią jūros promenadą nebebuvo taip baisu. Šiek tiek pagražinus galima sakyti, kad ta kakava sušildė ne tik kūnus, bet ir sielas ;)


Nepaisydami atšiauraus pavasario, apsitūloję poilsiautojai vaikštinėjo pajūriu, bėgiojo paskui gyvenimu patenkintus šunis ir vienas kitam šūkaliojo mums nesuprantamus žodžius. Jei lankydamiesi Blakenbergėje sušalsite - užsukite į ant molo (Zeedijk 215) nutūpusią kavinę.


4 komentarai:

  1. o aš tik norėjau pastebėti, kad nuotraukkos su kievienu įrašu vis gražesnės ir gražesnės...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, Egle :) Matyt, kad praktika daro savo :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kiekvieną vasarą nepatingim bent sykelį savaitgaliui apsilankyti Blankenbergėje. Taigi kurortas prie jūros. :) Bet va rūke po ją klaidžioti dar neteko...

    AtsakytiPanaikinti
  4. Mums irgi pirmas kartas toks buvo. Briusely buvo gana šilta (gal kokie 20 ar net 22), o prie jūros - temperatūra daugiau kaip per pusę žemesnė. Matyt, dieną rieš tai ir ten buvo šilta ir naktį ėmė jūra garuoti (gerai, kad neužvirė) ir prigaravo tiek, kad saulę uždengė :)

    Parašiau ir prisiminiau tuos tirštus pieniškus rūkus Lietuvos pakrantėje.. Kai matai per gatvelę slenkančius rūko čiuptuvus ir tarsi sulėtintam filme, lėtai nuo balkono krašto krintantį rūko perteklių... Vieno tokio rūko užėjimą stebėjom nuo Klaipėdos viežbučio terasos.. Tarsi kokiam S. Kingo romane rūko drakonai lėtai užklojo visas marias, jose stovinčius laivus, tada ėmė veržtis į miestą ir godžiai ryti pakrantėje stovinčius namus...

    AtsakytiPanaikinti