Mudviem besiruošiant į du mėnesius lauktą "Live from Buena Vista" koncertą buvo kilus baisinga nerimo banga - kur bilietai?! Seniai paštu gauti, apčiupinėti, apdžiaugti ir saugiai kažkur padėti. Cha cha. Pusvalandį prieš paskutinę minutę praleidom kilnodami popierius ir rausdami nelegalius namų archyvus (nesuprantu, kaip jie susikaupia). Nu, nėra. Gal prie dokumentų? O tai tada gal prie prancūzų? Tai gal bardačioke (čia mes taip esam pakrikštiję kairį viršutinį virtuvės spintelės stalčių)?! O striukės kišenėse ir kuprinėse žiūrėjai?! Kur radai? Mano naktinio stalelio stalčiuje?! Negali būti! Kas ten galėjo juos įdėti?! Aš?! Tai jau tikrai ne. Gal Tu pats ten įdėjai. Arba buvai atsinešęs tuos bilietus prieš miegą pasidžiaugti ir jie ten-tada-kažkaip-ir-atsirado. Praktiškai patys, nes aš tai tikrai jų ten nedėjau. Vat, maždaug taip :)
Atradę bilietus į koncertą jau net neišskubėjom, o skuoste išskuodėm. "Ancienne Belgique" lankėmės pirmą kartą, tad buvo įdomu apsižvalgyti. Pastatas ne naujas, įsitaisęs šalia Anspach bulvaro, scena gana žmoniško dydžio, o pati koncertų salė su lože ir dviem balkonų eilėmis. Savotiško žavesio teikia atvirų komunikacijų ornamentai. Bet kas mane iki šiol stebina (nors ir nebuvo pirmas koncertas Briuselyje) - tai garso aparatūra. Garso kokybė - tarsi klausytum geriausioje studijoje įrašyto kokybiškausio garso. Jokio zyzimo, neaiškumo, cypimo - tyras garsas, škias. Vienas malonumas ausiai. Atrodo, kad netyčia papuolei į kompaktinę plokštelę - tarsi Rūta garsų karalystėje.
"Buena Vista" man visuomet primena du dalykus. Tiksliau vieną dalyką ir vieną žmogų. Kartą, prieš daug metų, mūsų grupė atlikinėjo praktiką muziejuose ir galerijose. Na, man ir Donvinai teko ne pats linksmiausias muziejaus skyrius - archyvas. Ir gal baisumas būtų ne pačiame archyve, bet tame darbe, kurį gavom dirbt. Visą savaitę petys petin aprašynėjom maždaug 9 dešimtmečio įvairių kombinatų vakarėlių ir demonstracijų fotografijas. Įtariu, kad gana neblogai pasitarnavom archyvarėm :) Na, tai, kad nebūtų baisiai liūdna, su Donvina dalinomės jos ausinuku ir klausėm "Buena Vista Social Club". Tada šiuos kubiečius išgirdau pirmą kartą.
Dvi valandas trukęs koncertas buvo vykusiai surežisuotas, salsa pamarginta trombono ir trimito dialogais, improvizuotais čia-čia, raudonsuknės aksominės primadonos vilionėmis ir vokalisto-meškiaus sukinukais :) Vos grupei užgrojus, visi salėje buvę ispanai ir ispanakalbiai ėmė mikliai raitytis ir kraipytis, suktis poromis ir po vieną - lyg būtų laukę kokio sutarto signalo. Pasijutau lyg kokia nerangi šiaurietė kukliai vyksinti klubais į kairę, trept trept, į dešinę, trept trept ir negrabiai rankomis mušanti ritmą. Fju... reikėjo matyt, kaip ten mažaūgiai ispanai siautė.
Šiame koncerte sudalyvauti buvo verta, nors grojo ir gana šviežios sudėties grupė (o kas jai belieka, kai išmirė visi veteranai?). Vokalai - neįtikėtini, kaip sako prancūzai, muzikantai - profesionalai, programa - visų trokštama, o ant scenos gundančiai klubais linguojantis veik dvimetrinis juodaodis meškiuko šypsena - papildomo šarmo taškai :)
Tiesa, su gerais bilietais Briuselye situacija prastoka. Ne todėl, kad nevyktų koncertai ar, kad jie buvo rengiami mažose salėse, bet todėl, kad visuomet paklausa kelis ar net kelioliką kartų viršija pasiūlą. Tik pasirodo (ar dar net nespėja) skelbimas apie koncertą, o bilietų jau nebėra. Va, galiu tik pasiguosti, kad ne per seniausiai paskelbė, kad birželio mėnesį Briuselyje koncertuos Lou Reed'as, bet... bilietų jau nebėra. C'est la vie...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą