Šiandien ėjau iš prancūzų pamokos namo ir visą kelią deklamavau Salomėjos Nėries eilėraščio "Vėjas ir vaikai" paskutines eilutes: "Vėjau, vėjau - kaip gerai! / Koks tu, pavasari, gražus! / Paliksim langus atvirai, / Kad myli mus mažus!". Mama, atsimeni, kaip mokėmės šį eilėraštį?
Išties - į Briuselį atėjo pavasaris - jau antrą dieną spintoje susigūžęs kabo paltukas, o pavasario saulei savo pūkelius iškišo mano aksominis švarkas. Šilta, pradeda žydėti magnolijos, krokai, žydrės, narcizai, našlaitės ir net raganės, mačiau, krauna pumpurėlius! Ach, pavasari, pavasari... pagaliau! Tik, prisipažinsiu, man trūksta lietuviško pavasario įžangos, kai alma tirpstantis sniegas, pradeda kranksėti kovai, prasikala snieguolės, žibuoklės, plukės ir staiga, vienu metu, sužaliuoja pievos, susprogsta medžiai ir krūmai, pratrūksta čiulbėti paukščiai, o katinai - kniaukt ir ... ateina pavasaris. O kovo mėnesį aš visuomet prisimindavau ir kam nors pacituodavau Cypliuko patarimą persišaldžiusiai Anai - "kovas - apgaulingiausias metų mėnuo".
Bet ir čia gerai, nevarau Dievo į medį (sunku į tuos briuselietiškus medžius būtų įlipti).
 |
| Medžiai kraupuokliai (c) |
 |
| Krantinė pavasarį |
Belgijoje pavasaris gerokai ilgesnis nei Lietuvoje, bet tikrai labai grazus.
AtsakytiPanaikintiTikiu ir jau nuo vakar juo džiaugiuosi ;) O kadangi šiandien per prancūzų sugebėjau suregzti rišlų sakinį - man pavasaris pasidarė dar gražesnis (nors mačiau, kad iki penktadieni tai tikrai bus vien tik lietus).
AtsakytiPanaikinti