2014 m. vasario 12 d., trečiadienis

Katino kelionė į Lietuvą

Katino Kelionė
Į Lietuvą keliavo ne tik Katinas, bet ir mes. Ir visiems trims buvo gana sunku. Žinoma, Katinui buvo ne tiek sunku, kiek baisu. Gi niekas jo neklausė, ar nori iš multikultūrinio Briuselio persikelti kiek šiauriau - į Vilnių. Ir nežinojo jis vargšas, kada ir kaip baigsis jo Ilgoji Kelionė.

Geriau pagalvojus, įtarimai katiniškoje galvoje galėjo kilti kiek anksčiau, kai iki Kelionės likus 2 savaitėms, jis buvo nuvežtas pas veterinarą, kuris įdėmiai apžiūrėjo akis, ausis ir pauodegį, nuodugniai išminkė papilvę ir į pakaklę įspraudė mikroschemą. Gali būti, kad Katino nė kiek nedžiugino mėlynas ES žvaigždutėmis išpuoštas pasas, liudijantis jo rainumą ir prastą kilmę.

Per tas dvi savaites taip pat netruko įtampą kėlusių situacijų - gausūs atsisveikinimų baliukai, nepatenkinti kaimynai, baldų išrinkimas ir visų Katino namų supakavimas į kartonines dėžes. Ir taip kurią tai dieną Katinas buvo pažabotas pavadžiu, įkištas į kelioninį krepšį ir įtaisytas man ant kelių (nes automobilyje daugiau niekur kitur vietos nebebuvo). Pirmąjį šimtą kilometrų Katinas baisėjosi lenkiamais ir lenkiančiais vilkikais, domėjosi lietų nuo priekinio stiklo šluostančiais valytuvais ir visais būdais stengėsi palįsti po vairuotojo sėdyne. Baigiant privažiuoti Kyli, Katinas visiškai apsiprato su vokiškais greitkeliais ir abejingai snaudė man ant kelių.


O štai - keltas tapo tikru katiniškos psichikos išbandymų poligonu. Įsivaizduojate kiek ten garsų? Jau neskaitant nuolatinės vibracijos, koridoriais vaikštančių žmonių ir netoli mūsų kajutės liuko besirenkančių rūkalių... Tai Katinas visą parą gyveno įsitempę kaip pulti pasiruošęs medžioklinis šuo - akys kaip lėkštelės, raumenys - kaip atleto, ausys - kaip NASA'os lokatoriai. Nurimo paskutinę kelionės valandą - kai jam pagaliau pavyko užsnusti pasislėpus po Nerijaus antklode. Tik jo pernešimas iš automobilių denio į kajutę ir po to atgal - kėlė didelį gailestį - mūsų žvėrelis visas susirietė į kamuolėlį ir bent taip stengėsi apsisaugoti nuo siaubą kėlusių kelto mašinų skyriaus garsų ir kvapų.

Po siaubo paros kelte, Katino dar laukė nakvynė kitos Katės namuose, kur jis rado iki tol neegzistavusį plyšį nakčiai praleisti. Tada dar kelionė automobiliu iki Kauno, kur kaip bebūtų keista gana ramiai ir smalsiai apžiūrėjo mano tėvų namus ir radęs jam tinkančią vietą susirangė snausti. Paskutinį kelionės etapą Kaunas - Vilnius Katinas praleido snūduriuodamas. O tada jau laukė naujų namų įsisavinimas, užtrukęs bent dvi-tris paras. Įdomu, kiek per tą siaubų savaitę jis neteko svorio?


Džiaugiamės, kad šiandien Katinas jau rado keletą mėgiamų vietelių naujuose namuose, kad nakčia vėl ateina snausti mums ant kojų, dienomis tingiai raivosi išsitiesęs ant radiatoriaus ar padėjęs rainą galvą ant šilkinės kiniškos pagalvėlės. Naujuose namuose Leopoldo laukia dar neišsikarstytos knygų lentynos, virtuvinės spintelės, sieninių spintų slėpiniai ir balkonas. Tokio daikto tai jis anksčiau nebuvo matęs. Už tai dabar, stebėdamas už lango stoviniuojantį Nerijų, ima urgzti žemu balsu, bet pats kojos lauk nekelia. Nors meluoju, vieną vakarą visas pritūpęs išbidzeno lauk, bet po to kulkos greičiu movė tiesiai į spintą, kur įsisukęs į mano švarkus tupėjo gerą pusvalandį. Taip ir būna katinams narsuoliams ;)

8 komentarai:

  1. Na, matai pagaliau įvyko kelionė. O kaip, ar pirkot tą raminamąjį maistą?
    Aš įsivaiduoju, koks jam turėjo būti stresas - mašina, po to laivas. Viskas linguoja, vibruoja.
    Užtai dabar jau ramu ir saugu.
    Kai mūsų katinas pirmą kartą išjėjo į lauką, tai pasėdėjo ant terasos atsargiai dairydamasis, o po to sodo gale pravažiavo mašina :D Reikėjo matyti, kokiu griečiu ir į kokį aukštį jis užšoko iš to išgąsčio:)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Kai apie "kažką raminančio katinui kelionės metu" paklausio veterinaro, tai jis nudavė, kad nieko tokio katinams, deja, nėra. Aišku, gal jis pagalvojo, kad aš klausiau apie vaistus katinams nuo jūros ligos :) O gyvūnų prekių parduotuvėje man pasakė, kad tokio ėdalo galėtų turėti tik veterinarijos klinikos. Tai ir likom nenupirkę. Kelte, prisipažinsiu, gaila buvo Katino, bet jau nebuvo kito pasirinkimo. Stiprus jis, pasirodo, būtų galėjęs duoti pradžią puikiai rainių giminei.

      Įsivaizduoju, kaip Jūsų Džinglbels turėjo skirsti :)))) Man besipakuojant daiktus, Mūsų Leopoldas ėmėsi tyrinėti po namus išmėtytus daiktus ir įlindo į tokį standų prekių maišą su maža rankena. Galvą pro kilpą iškišo, o kūnas tai nepralenda... Tai po namus skraidė kaip koks Batman'as žaliu apsiaustu :)))))

      Panaikinti
  2. Sveikinu Katiną sėkmingai išgyvenus pavojų ir nerimo kupiną kelionę! O Katino šeimininkams sveikinimai sugrįžtuvių ir naujų namų proga :).

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Reda :) Katinas galės parašyti atsiminimus apie Kelionę :)))

      Panaikinti
  3. Atsakymai
    1. Aha... Bet dabar tai jau siaučia kaip tigras po namus ;)

      Panaikinti
  4. Pamiršau paklaust - o keltu keliantis reikia pirkt bilietą katinui?

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. nea, papildomai mokėti nereikėjo. Tik turėjom užsisakyti "kajutę keliaujantiems su gyvūnu". Nuo kitų ji skiriasi tuo, kad grindys klotos linoleumu, o ne kilimine danga. Ir aišku, Katinas gavo savo laipinimo bilietą :))))

      Panaikinti