Birželio pasivaikščiojimas po mikroskopinį Durbuy miesteliuką

Apie Durbuy - tituluojamą mažiausiu pasaulio miestu - jau esu pasakojusi, todėl labai neišsiplėsiu. Dar kartą užsukau čia su savo anyta ir šešuru. Po savaitgalio Paryžiuje (apie kurį galbūt kada irgi papasakosiu) pirmadienį leidome važinėdamiesi po Belgiją. Tradiciškai aplankėm Namur'ą, palei upę vingiuojančiu senuoju keliu pasiekėm Dinant'ą, iš kurio pasukom link Durbuy, iš ten - į Huy ir neatsimenu pro kur grįžom į Briuselį vakarieniauti.

Durbuy mus užklupo toks vasarinis lietus, kai staiga ima pliaupti lyg iš dviejų kibirų, o po dešimties minučių balose jau maivosi saulės spinduliai. Tai taip ir mums nutiko. Nuo lietaus išsigelbėjom ir spėjom pasimėgauti nuprausto ir saulėto miesteliuko gatvelėmis.

Nežinau, ką galima Durbuy veikti visą savaitgalį, bet yra žmonių, kurie čia jį ir praleidžia - plaukia baidarėmis, pramogauja "nuotykių" parke, apžiūrinėja karpytus krūmus (Durbuy topiarų parke auga net 150 metų senumų karpytinių), ragauja mažiausio pasaulio miesto alaus ("Marckloff" verdamas alaus darykloje "Ferme de Chêne") ir pan. Net ir mažiausiam pasaulio mieste yra ką veikti :)