2013 m. lapkričio 11 d., pirmadienis

I Pasaulinio karo pėdsakais: Pasendalė, Hill 62 ir Ipras

Šiandien Briuselyje pasirodė pirma šalna, o prieš 95 metus baigėsi I Pasaulinis karas. Šiandien pas mus yra absoliuti nedarbo diena, tai bus puiki proga papasakoti apie mūsų kelionę palei Vakarų fronto liniją. Flandrijos laukuose, kaip dažnai vadinama žiaurių I Pasaulinio karo žaidimų aikštelė, lankėmės jau trečią kartą. Kažkada tieisog norėjom pamatyti Iprą, vėliau su broliu šniukštinėjom po kareivių kapines, o šį rudenį pasičiupom už parankės istoriką Kęstą su drauge ir visi kartu aplankėm keletą artefaktinių vietų. Mažai spėjom, kelių punktų teko atsisakyti (Poperingės ir "Trench of Death"). Mat tam, kad pamatyti viską - reikėtų ten praleisti bent jau visą savaitgalį, o turą pradėti su saulės šviesa ir vasarą, kai dienos ilgos ir šviesios. Tuo tarpu rudenį, kaip žinia, temsta gana anksti, o jei dar užtrunki pusryčiaudamas - dienos ima dar labiau sutrumpėja.


Iš Briuselio išjudėjom gana vėlai, gal tik kokią 10 val. ir nuriedėjom link Pasendalės (Paaschendaele), kur sproginėjo daugiausiai aukų pareikalavęs britų ir sąjungininkų mūšis su Vokietijos imperijos kariais. Pasandalės mūšis dar vadinamasi Trečiuoju Ipro mūšiu. Kampanija dėl šalia Ipro esančių kalvų kontrolės vyko 1917 m. birželio - lapkričio mėnesiais Vakarų fronte, maždaug už 3 km nuo Vokietijos kariuomenei strategiškai svarbios geležinkelių sankryžos Roeselare. Mūšis baigėsi lapkričio 10 d., kanadiečių pajėgoms užėmus Pasendalę. Įvairiais skaičiavimais, mūšio metu buvo sužeista ir žuvo daugiau kaip 600 tūkstančių britų ir vokiečių karių (britų - 244 897, vokiečių - 399 590). Tie, kurie buvo rasti yra palaidoti Tyne Cot ir aplinkui išsibarsčiusiose kapinėse, maždaug 90 000 tų, kurių palaikai taip ir nebuvo aptikti, vardai iškalti Tyne Cot kapinių, Meninų vartų ir kituose memorialuose. Tiesa, šalia Ipre esančių Meninų vartų kiekvieną vakarą vyksta IPk karių pagerbimo ceremonija, kurią taip pat verta pamatyti.


Baisūs skaičiai. Apsilankymai šiose vietose mane kiekvieną kartą sukrečia. Čia niekada nėra "amžinos ramybės", čia visada vėjas kabinasi į plaukus ir į širdį. Čia net nėra sielvarto, o tik tuščiame horizonte išdrikęs siaubas ir savo paskutinius mūšius kasnakt kovojantys kariai - drąsūs, bailūs, norintys namo, norintys išgyventi, norintys numirti, praradę žmogiškumą, viltį, dievus, besimeldžiantys, besikeikiantys, abejingi, stiprūs, sužeisti. Žinau tik tiek, kad niekada nenorėčiau ten atsidurti tuo metu. Ir niekada nenorėčiau būti kareiviu.




Iš Pasendalės memorialo pasukom į Sanctuary Wood kapines, greta įrengtą Hill 62 memorialą Kanados kareiviams ir Sanctuary Wood Hill 62 muziejų, kurio, kaip įsitikinom, esminis eksponatas - išsaugota britų fronto linijos atkarpa. Pats muziejus ar veikiau savotiška IPk kunstkamera yra privati čia gyvenusio ūkininko iniciatyva (šiandien muziejus priklauso jo vaikaičiui). Ekspozicija - įvairiausių radinių kratinys, uniformomis aprengti deformuoti manekenai, karo technika, fotografijos, žemėlapiai, iškamšos ir pan.


Vienžo, muziejus gali būti įdomus kaip kultūrinis anachronizmas. Paslampinėjom aplink apkasus (nes lijo, apkasai buvo pilni purvo ir patrešusių lapų, o mes neturėjome guminių batų) ir aš dar kartą įsitikinau, kad nenorėčiau būti kareiviu. Niekada.


Taip lietaus lydimi nuriedėjom į Iprą, miestą, kuris karo pabaigoje buvo nušluotas nuo žemės paviršiaus - plytų krūvose stirksojo tik kažkokiu būdu išlikę poros bokštų likučiai. Po karo miestelis buvo dailiai atstatytas - nežinodamas ir nepasakytum, kad tai tik šimto metų senumo sienos. Čia apžiūrėjom atnaujintą In Flanders Fields muziejaus ekspoziciją (kaip ir visas regionas, pradedant alaus daryklomis ir baigiant leidyklomis), taip ir šis muziejus ruošiasi IPk metinėms). Modernu, emocionalu, išradinga, retkarčiais - makabriška, nors man pirmoji ekspocizija paliko didesnį įspūdį. Gal todėl, kad tai buvo pirmas apsilankymas ir garsiai skaitoma Kanados papulkininkio John McCrae eilėraštis "Flandrijos laukuose" ("In Flanders Fields") bei skaidriuose cilindruose įtvirtintos deformuotos dujokaukės, iš lėto gaubiamos dujų garų, buvo stipriausia šio muziejaus instaliacija.




Būčiau neteisi, jei nepagirčiau naujosios ekspozicijos. Ji dar geresnė. Keičiama jos dalis, skirta karo traumoms, švelniai tariant, trikdo. Ypač jei skaitai etiketes, klausai garso įrašus, įdėmiai apžiūri eksponatus - protezus, kūno skysčiais pažymėtus neštuvus, chirurgų įrankius ir kitas karo lauko medicinos priemones, rekonstrukcinių chirurginių operacijų nuotraukas, pomirtines kaukes ir kt. Po šito jau tvirtai žinojau, kad niekada niekada nenorėčiau būti kareiviu. Ir kad visuotinos taikos noras yra labai labai nebanalu. Tegu nebūna karo.

Praktiška

Tyne Cot kapinės
Vijfwegwnstraat 1

8980 Zonnebeke

Sanctuary Wood Hill 62 muziejus ir fronto apkasai
Canadalaan 26
Ieper

IN Flanders Fields muziejus
Grote Markt 34
8902 Ieper

Lijssenthoek - antros pagal dydį IPk kapinės šalia Poperingės
Boescheepseweg 35A
Poperinge 8970

Every men's club žinomas kaip Talbot House
Gasthuisstraat 43 
Poperinge 8970

Trench of Death
Ijzerdijk 65
Kaaskerke 8600 
Diksmuide

Yser Tower
De IJzertoren
IJzerdijk 49
8600 Diksmuide

Planuodami savo maršrutą, galite painaudoti šiais puslapiais:
http://www.2xplore.be/tours.html
http://greatwarjourneys.com/flanders-fields
http://www.greatwar.co.uk
http://www.visitflanders.us/discover/flanders-fields/wwi-sites/index.jsp
http://www.mapsworldwide.com/sku_27742.htm
http://www.routeyou.com/route/view/301518/car-and-motorcycle-route/car--motor/flanders-fields.en
http://www.battlefield-tours.com/self_drive_tours.htm

2 komentarai: