Culinaria on Tour - gurmė noktiurnai Sablone

www.culinariasquare.com

2009 m. Michelin'ų ir Gault&Millau žvaigždžių dulkėmis rankas susitepę Belgijos šefai pirmą kartą žengė iš savo virtuvių į palapines. Iš jų matymo bei ragavimo malonumą dovanojo gastronomijai neabejingiems miestelėnams bei miesto svečiams. Taip ėmė ir gimė nuostabus, mano manymu, projektas Culinaria, kuriam komplimentų nešykštėjo nei spauda nei tinklaraščiai. Kiekvienais metais šventė paįvairinama netikėtumais ir naujovėmis: atviromis (laikinomis) šefų virtuvėmis, meistriškumo pamokomis, susitikimais su Belgijos gastronomijos žvaigždėmis, kuriems (ir susitikimams, ir žvaigždėms - pažvelkit į žemiau esančias jų nuotraukas - Damien Bouchéry, Nicolas Scheidt, kuris šiuo metu dar šiek tiek dailesnis) beveik neįmanoma atsispirti ir pan. Trumpai tariant, gėrių gėris.

Ir šitas gėris šiais metais išlindo į gatvę slapyvardžiu "Culinaria on Tour". Taip visai paprastai tie patys žvaigždėti šefai ruoš gatvės stiliaus užkandžius Briuselio senamiestyje, Sablono aikštėje, paskutinį lapkričio savaitgalį (11.28-12.01). Ir ne šiaip užkandžius, o siurrealistiškus užkandžius, nes tokią temą sugalvojo organizatoriai. Man jau dabar baisiai smalsu.

Šventės dienomis Sablone šeimininkaus 16 žvaigždėtų Belgijos šefų štai tokia eile (meniu galite pasitikrinti čia):

Bib Gourmand 2014 Briuselyje

Prieš keletą dienų pasidalinau Michelin'o žvaigždutėmis įvetintų Belgijos restoranų sąrašu, o šįkart jį papildau briuselietišku Bib Gourmand sąrašu. Na, nes pati paskaičiavau, kad dar neteko mėgautis nei vieno žvaigždėto šefo išmone ar dėmesiu, todėl gal daugiau naudos bus iš šio sąrašo, į kurį patenka restoranai, kuriuose galima pasimėgauti trijų patiekalų (užkandis, pagrindinis patiekalas, desertas) vakariene už 35 eurus. Paprastai tokia vakarienė vadinama "meniu" ir suteikiama galimybė rinktis iš poros užkandžių, poros karštųjų patiekalų ir deserto. Vynas ir kiti gėrimai į šią dailią kainą neįtraukti ir vakarienės kainą gali kilstelti dar 20, 30, 40, 50 eurų - priklausomai nuo to, kokiais gėrimais mėgausitės.

Kita vertus, man visuomet įdomu, ar tie vertintojai tikrai spėja paragauti visų, kad ir Briuselio restoranėlių ir restoranų patiekalų. Teko skaityto, kad jie turi per daugiau kaip 90 metų gerai "nušlifuotus" metodus, bet vis tiek, neįtikėtina, ar ne?

Taigi, Briuselyje yra net 19 virtuvių, kurių šefai svečius vaišina "gerais ir nebrangiais" patiekalais. Ir štai - jų sąrašas (Bruxelles-Ville - tai Briuselio senamiestis, dar vadinamas ir Žemutiniu miestu):

Bar BIK (Brussels International Kitchen) (Bruxelles-Ville)
La Belle Maraîchere (Bruxelles-Ville)
La Branche D'olivier (Uccle)
La Brasserie De Bruxelles (Bruxelles-Ville)
La Villa Lorraine  (Bruxelles-Ville)
La Brouette (Anderlecht)
Le Coq en Pâte (Woluwé-Saint-Lambert)
Les Deux Maisons (Woluwé-Saint-Pierre)
French Kiss (Jette)
Jardin de Pékin  (Woluwé-Saint-Pierre)
JB (Bruxelles-Ville)
Kokuban (Bruxelles-Ville)
Mamy Louise (Saint-Gilles)
La Manufacture (Bruxelles-Ville)
De Maurice à Olivier (Woluwé-Saint-Lambert)
Maza'j (Auderghem)
Le Ventre Saint-Gris (Uccle)
Wine Bar Sablon (Bruxelles-Ville)
Wine in the City (Jette)

Vyno mugė Kortenberg'e

Kai ruduo ima įsižiemoti, Belgijoje išsirikiuoja visa eilė vyno švenčių ir mugių. Ne tai, kad jos būtų labai rimtos (išsk. labai komercinę Briuselio Mega Vino), bet kiekvienas miestelis pasiorganizuoja kokį savaitgalį degustacijų, kad nereikėtų į sostinį ar didmiestį vykti. Tegu vynas einas pas žmonės, o ne žmonės jo ieško ;)

Šeštadieniai dviese: Jonas Mekas, Van der Weydenas, Indija, Gerbaud šokoladinė ir kiti geri dalykai

Briuselio vitrina. Norėčau tokio arbatinuko

Atšalo Briuselis. Baigiasi ruduo ir ateina pats nemaloniausias žiemos-ne-žiemos laikas, kai anksti temsta, kartas nuo karto drengia smulkus lietus, pilkai aptrauktas dangus, dūsauja šiaurės vėjas ir anksti temsta. Briuselis atsisuka, sakyčiau, gana šlykščiu profiliu ir geriau jau klaidžioti po jo vidinį pasaulį, nei stengtis pliurzėje ir darganoje įžvelgti kažką romantiško. Geriau vakarais ir savaitgaliais klaidžioti po galerijas ir muziejus, gerti karštą Gerbaud arba Blondeelio šokoladą, mėgautis pašnekesiu jaukioje vyninėje, ragauti gerą kavą, lankyti kino teatrus ir namuose garinti kiniškus koldūnus. Kad būtų jaukiau, kad rankos ir nosys nežvarbtų, kad širdys džiaugtųsi šiltais vakarais.

Michelin 2014: žvaigždėti Belgijos restoranai

Kuomet Michelin'as paskelbė 2014 m. žvaigždėtus Belgijos restoranus, vietos restoranų gidai ir rašeivos ėmė džiūgauti, kad Briuselis ėmė ir aplenkė Berlyną, Milaną ir Romą. Belgijos sostinėje žvaigždutėmis ir riebaus padangų žmogučio atvaizdais apklijuotos jau 16 restoranų durys, iš kurių du buvo pastebėti ir įvertinti tik šiais metais. Šie naujokai ir padėjo Briuseliui išsiveržti šiek tiek toliau į  priekį. 

Šie du restoranai - Christophe'o Hartiquest'o (Kristofo Hartikesto) vadovaujamas Briuselio "Bon-Bon" ir kurortinės Knokės-Heist "Bartholomeus" užsitarnavo po antrą žvaigždutę. 18 restranų, kurių du įsikūrę sostinėje, šiais metais užsitarnavo po pirmąjį Michelin'o įvertinimą. 

Kaip bebūtų gaila, net 7 restoranams vertintojai šiais metais nuplėšė garbę ir liepė nuo durų nusikrapštyti lipdukus. Tarp šių nelaimingųjų (apsileidėlių?) atsidūrė ir Briuselio Jaloa, į kurią visus metus taikiausi paragauti jūros ežių. Gal ir gera naujiena tas jų nuvainikavimas - gal šiais metais jie dės daugiau pastangų (ir gal net kiek sumažins kainas)?

O štai visi Belgijos restoranai, įvertinti Michelin žvaigždėmis:

3 žvaigždutėmis

De Karmeliet - Brugge
Hertog Jan – Brugge – Sint-Michiels
Hof van Cleve – Kruishoutem

Blegny anglies kasyklos

Vartai į Blegny kasyklos teritoriją

Blegny anglies kasykla, kurią aplankėme darganotą ir vėjuotą lapkričio dieną, yra viena iš keturių kasyklų visoje Europoje, į kurias lankytojai gali patekti senaisiais šachtininkų šuliniais ir keltuvais. Nežinau, ar tai tikrai labai svarbus turistams atiduotų kasyklų bruožas, tačiau, vienok, smagu ir šiek tiek baugu metaliniame narve kristi tiesiai į anglies tamsą.

Prieš leidžiantis į šachtas visi ekskursantai aprengiami uniformomis ir uždengiami šalmais

Pirmieji vietovėje esančius anglies išteklius pradėjo naudoti Val-Dieu vienuolyno gyventojai dar XVI a., o XVIII a. pabaigoje buvo išraustos pirmosios galerijos, 1850 m. buvo įrengtos garinės mašinos, naudotos anglies kasyboje. Na, o 1882 m buvo įkurta Société anonyme des Charbonnages d'Argenteau-Trembleur. Sujungus du greta buvusius domenaus, kasyklai atiteko beveik 900 ha plotas, buvo įrengtos specialios geležinkelio linijos produkcijos pristatymui, tačiau tai tai neišgelbėjo įsteigtos įmonės nuo bankroto. 

Lježo Guillemins traukinių stotis

Man mylimiausias pastatas Lježe, kurio nenukonkuoja nei katedra, nei bažnyčios, nei tvirtovė, nei upės pakrantė, nei kalėdinės mugės. Lengvai atpažįstamas Santiago Calatrava kūrinys pamalonina akį lengvomis beveik kosminėmis konstrukcijomis, erdve ir kaip visuomet - išgryninta industrine estetika.

Bastymasis po pasaulį

Bastymasis po pasaulį gali tapti malonus. Kai pripranti, kai susigyveni su laikinumu. Tuomet keičiasi tiek daug dalykų. Įsišaknyja toks natūralus jausmas, kad namai pranda sienas ir adresą, kad namai ten, kur esi tu ir yra jis. Ten kur abu nuotykiaujat, gyvenat kasdienę rutiną, bet abu.

namai ten
kur tu mieloji
taigi ten nebe ten
namai tai ką nešioji
kūno skysčiai
hardware ir software
galvoj gal širdy
namai - mobilus įtaisas
kur tu mieloji

Kažkurią dieną sakiau Nerijui, kad besibastydamas žmogus tampa labiau šuniškas, nei katiniškas, nors mūsų namuose ir gyvena Katinas, kuriam gyvybiškai svarbūs "žmogiški" kontaktai. Besikraustydamas ir bekeliaudamas nukarpai saitus su daiktais - gražiomis sienomis, patogiomis sofomis, gerais puodais, savo antro šanso laukiančiais drabužiais, pažįstama ir saugia aplinka ir tvirtai susikimbi su keliaujančiu drauge. Tampa mažai svarbu kur, bet labai širdinga su kuo. Tai ir yra nuostabiausia, kad kelionės išryškina esminius ryšius su svarbiausiais žmonėmis gyvenime, parodo, kiek mažai išties tau reikia turėti ir leidžia išvengti uždusimo po daiktais, materialiais troškimais ir apsimestiniais santykiais. Todėl norėčiau keliauti visą gyvenimą, mainyti gyvenamas vietas ir mus išbandyti naujose vietose. Kiek galime prisitaikyti? Kiek galime išgyventi? Ką galime išmokti? Kaip galime tapti nors šiek tiek daugiau plačiaregiais?

Jei Briuselyje pusryčiaujam ne namuose, tai ...

… tai tuomet keliaujame į netoliese įsikūrusias kavinaites ar knygynus. Ai, nesišaipykite, mėgstame mes knygynus ir tikriausiai galėtumėme juose leisti bent vieną savaitgalio dieną (kol pabostų). Ir dar mėgstam savaitgaliais sukrimsti vėlyvus pusryčius (žinoma, mano manymu, nieko nėra geresnio kaip balta kava ir ragelis lovoje). Tačiau, kaip ten nutinka - net ir nežinau, bet kai atrandi nelabai tolimas (savo kiemo) ir patinkančias vietas, kuriam laikui nutrauki naujienų ieškojimus. Todėl ir pusryčių sąrašas nėra jau toks ilgas:

Café Belga (Ixelles). Darbo dienomis čia pusryčiai būna jaukūs ir ramūs, tuo tarpu savaitgaliais vėlyviems pusryčiams akompanuoja nepaliaujamas kalbų dūzgesys, stiklinių ir puodelių skimbčiojimas, personalo šūksniai  bei visada labai gera muzika. Pora ragelių arba bandelių su šokoladu, puodelis pasirinkto šilto gėrimo ir stiklinė sulčių čia kainuoja 7,50 Eur, sotūs vėlyvieji, sudaryti iš šiltų arba šaltų salotų, vaisių-sūrio, omleto ar kumpio-sūrio rinkinių, poros riekių duonos bei ragelio arba bandelės su šokoladu, karšto gėrimo ir šviežiai spaustų sulčių, atsieina 14,50 Eur. Pusryčiai Café Belga Jums nepatiks, jei ryte trokštate ramybės. Visais kitais atvejais - čia puiku.

Potemkin (Saint Giles). Tai tikras Café Belga pusbrolis. Pusryčių sudėtis ir kainos - tokios pačios. Sekmadieniais dažniausiai skamba gyvai maigomas fortepijonas.

Cook&Book (Woluve Saint Lambert). Jau nekalbant apie tai, kad šis knygynas (taip) pripažįstamas vienas įdomesnių Europoje, pusryčiai čia - puikūs. Kainos gal kiek ir kandžiojasi, bet erdvė - smagi.

Les Filigranes (City). Nedidelė kavinaitė knygyne. Tinka ypač tada kai norisi ir knygas pavartyti ir kavos išgerti. Taip sakant, penas ir kūnui, ir sielai.

Garcia (Ixelles). Portugališki pusryčiai su storu sviestiniu skrebučiu ir balta kava iš briaunuotos stiklinės. Prisipažinsiu, kad į visai šalia mūsų namų įsikūrusį "Garcia" užsukam retai. Bet tikriausiai todėl, kad taip arti, tai manai, kad "ai, visada čia spėsiu".

I Pasaulinio karo pėdsakais: Pasendalė, Hill 62 ir Ipras

Šiandien Briuselyje pasirodė pirma šalna, o prieš 95 metus baigėsi I Pasaulinis karas. Šiandien pas mus yra absoliuti nedarbo diena, tai bus puiki proga papasakoti apie mūsų kelionę palei Vakarų fronto liniją. Flandrijos laukuose, kaip dažnai vadinama žiaurių I Pasaulinio karo žaidimų aikštelė, lankėmės jau trečią kartą. Kažkada tieisog norėjom pamatyti Iprą, vėliau su broliu šniukštinėjom po kareivių kapines, o šį rudenį pasičiupom už parankės istoriką Kęstą su drauge ir visi kartu aplankėm keletą artefaktinių vietų. Mažai spėjom, kelių punktų teko atsisakyti (Poperingės ir "Trench of Death"). Mat tam, kad pamatyti viską - reikėtų ten praleisti bent jau visą savaitgalį, o turą pradėti su saulės šviesa ir vasarą, kai dienos ilgos ir šviesios. Tuo tarpu rudenį, kaip žinia, temsta gana anksti, o jei dar užtrunki pusryčiaudamas - dienos ima dar labiau sutrumpėja.

Cameleon: išpardavimai klubo nariams

Kažkada anksčiau rašiau apie išparduotuves, kurias aptikau Briuselyje - drabužių, batų, šokolado, indų ir apie išpardavimų miestelį Maasmechelen. Bet po to Ramunė mane nusivedė į milžiniško dydžio Cameleon'ą - pavadinkime jį išparduotuve klubo nariams. Mat prieš patekdamas į šį rojų, turi būti pakviestas jau esančio Cameleon'o nario.

Daug nepostringausiu, tik pasakysiu, kad po to ir aš kelis žmones nudžiuginau įvedus juos į Cameleon'o daiktų pasaulį. Patinka man jis gal net labiau nei Dod'ai. Lyg drabužiai naujesnės kartos, lyg pats asortimentas toks labiau miestietiškas - nežinau, bet patiko. Net Nerijus ir tas paskutinį kartą beismatuodamas švarkus ir lietpalčius užtruko vyrų skyriuje du kartus ilgiau nei aš kedendama moteriškų drapanų kabyklas ir lentynas. Ir sakyčiau, kad rado jis padoresnių dalykėlių nei Dod'e. Tai tiek. Nežinau, kiek Jums bus naudingas šis įrašas. Galbūt, jei dar nesate buvę Cameleon'e, paklausite savo darbo kolegos ar vaiko bendramokslio mamos, ar negalėtų ji Jūsų pakviesti į parduotuvių aistruolių klubą.

Briuselio šviesų festivalis / Festival des Lumières Bruxelles'13

Vėlių ir visų šventųjų savatgalio vakarus Briuselyje prašviesino vykęs šviesų festivalis. Tai pirmas kartas, kai šalia miesto kanalo išdygo mirgantis Pizos bokštas, vandens paviršiumi tyliai šmirinėjo įvairiaspalviai spinduliai, o gretimai kanalo stūksantis daugiaaukštis buvo virtęs švyturiu (jį, beje, matėm ir pro savo namų langus, bet negreit supratome, kad tai vienas ir tas pats šviesos šaltinis). Mes krantinėje (toje pačioje vietoje, kur vasarą įsikuria miesto paplūdimys) pasidairėme tik gerą pusvalandį ir visų šviesos ir muzikos instaliacijų nepamamtėm, matyt, todėl mums pasirodė per skambu tuos kelis projektus pavadinti festivaliu. Bet - patys kalti - atsiradom vėlai ir buvo mums per šalta, kad slankiotumėme aplinkui laukdami kitų pasirodymų. Aišku, galėjom apšilti savus kaulus prie didžiulio laužo (greta kurio lyg it BBQ buvo organizuojamas) ar įlįsti į kokią netolimą kavinę, bet neapšilom ir neįlindom.

Baarle-Nassau arba Baarle-Hertog miestelis Belgijos ir Nyderlandų karalystėse

Pirmą kartą apie tarp dviejų karalysčių pasiklydusį miestelį perskaičiau "Kaleidoskope" - kažkada leistame Belgijos lietuvių bendruomenės žurnaliuke. Tada pagalvojau, kad nieko sau, miestelis miestelyje, o tame miestelyje dar keli miestelio gabalėliai, kuriuose tupi dar po vieną kitą miestelio spuogą. Žmoniškiau tariant, tai 22 Belgijos eksklavai Nyderlandų teritorijoje, sudarantys maždaug 8 km.m. plotą. Šiuose eksklavuose dailiai įsiterpę 8 Nyderlandų eksklavai. Mažiausias Belgijai priklausantis žemės gabalėlis yra šiek tiek didesnis nei 2,6 kv.m.