Parlamentariumas

Europos Parlamentas suprantamai

Būna kartais (ar net dažniau nei kartais) - išsirenki muziejų, nusiperki bilietą ir... nusivili. Ne todėl, kad būtų gaila pinigų ar laiko ir net ne todėl, kad buvo apvilti lūkesčiai. Pasidaro baisiai gailu dėl įsikerojusios idėjų ir kūrybiškumo krizės. Kai pasitenkinama mažiausiu, vietoje to, kad būtų siekiama augti ir iki maksimumo panaudoti patraukliausius eksponatus ar muziejaus vietą. Kai dirba tam, kad sulaukti paskutinės darbo valandos, o dėl atėjusio žmogaus. Ir tokių užkonservuotų ir apkerpėjusių muziejų pilna visur. Na, teisybės dėlei turėčiau pridėti, kad šiek tiek didesnis finansavimas Europos (konkrečiu atveju - Belgijos) muziejus verčia patrauklia ir pakankamai dinamiška susibūrimų ir užsukimų vieta. Nežinau, kokią sumą pinigų belgai kasmet atseikėja muziejams, bet, kad kiekvienas kaimas rūpinasi pareklamuoti ir pakviesti į savo klumpių ir samčių muziejų - akivaizdu. Vien ko vertas internetinis tinklalapis www.365.be!

Pasakysit, kad bepigu kraipyti galvą ir nežiūrėti į kito aky boluojantį šapą ir vien tik skalbti savus už rastigalius. Ir Briuselyje esam apsilankę keliuose muziejuose, kurie mus stipriai nuliūdino. Vienas iš tokių - Komiksų muziejus, nes toks jau senamadiškas, kad jo negelbėja nė be proto patrauklus objektas (todėl nekantriai lauksiu muziejaus renovacijos). Tai ką geriausio galima padaryti su komiksais - tai jau padarė Herge muziejus Leuven-la-Neuve, o Briuselio komiksų muziejus liko kažkur toli už nugaros. Nemažiau nuvylė ir Armijos muziejaus stiklinės spintos, prikimštos dūlančių kariškų mundurų. Bet šis muziejus, palyginus su komiksais, turi tris didelius privalumus: lėktuvų angarą, kuriame galima įsiropšti net į kelis didžiapilvius lėktuvus bei naikintuvo korpusą; Pirmojo Pasaulinio karo tankus, į kurių vidų galima pažiūrėti pro skaidraus plastiko langelį; ir galiausiai - šis muziejus yra nemokamas. Štai taip. Kitas mano nemylimas, bet vis tiek lankomas muziejus (ar tiksliau - parodų ir koncertų salių kompleksas) - BOZAR. Kiekvieną kartą mane tarsi nudilgina jų atsainiai paruoštos ekspozicijos, pusiau skustos, pusiau luptos parodinės erdvės bei baisingas apšvietimas. Atsidūstu ir vis tiek einu, nes tomis apgailėtinomis sąlygomis jie eksponuoja didžius lobius.

Lietuvoje tų nusivylimų patyriau daugiau - galbūt todėl, kad ir muziejų čia esu daugiau aplankius. Viena iš paskutinių skriaudų, kurias patyriau praeitą žiemą, beviešėdama Nidoje, padarė ne kas kitas, o Thomo Manno namelis... Ir šioje vietoje tritaškis labai tinka - graudžias nuotaikas atskleidžia ir muziejaus tuštumas parodo... Aš tikrai nuoširdžiai nesuvokiu, ką ten randa tie vokiečiai, kuriuos ten tuntais veža (kita vertus, jie ten važiuoja, tikriausiai, vieną kartą, tai nelabai ir aišku, ar jie ten tikrai ką nors randa). Nors geriau pagalvojus, jie turi vieną pranašumą prieš mus - gali perskaityti vokiškų laikraščių iškarpas, kuriose aprašyta Thomo Manno kelionė į Nida. Ir už tas iškarpas bei Manno festivalio fotoakimirkas reikia mokėti tris litus. Baisu.

ES plėtra 2004 m. 

Pradėjau kaip kokia megzta beretė nuo bambėjimų. Tikrai yra pas mus ir daug gerų bei patrauklių muziejų: energetikos, pinigų, NDG, ČDM, etnokosmologijos ir t.t. Nevardinsiu juk dabar čia visų, patys žinote, o jei nežinote, tai apsilankykite bent pirmuosiuose - pažadu - nustebsit, kad mūsuose tokių muziejų esamą :) O dar gi, šie metai - geriausia proga iš naujo atrasti Lietuvos muziejus - juk šie metai - Lietuvos muziejų metai, kurių programą rasite paspaudę ant šią nuorodą.

Be galo smagu, kai ekranai prabyla tavo gimtąja kalba

Kas domina? Spausk ir tu bus atsakyta.

Tai  apie ką aš čia norėjau rašyti? Ach taip, pradėjau nuo blogųjų pavyzdžių, o norėjau pagirti vakar aplankytą Parlamentarium'ą. Stačiai nuostabu, kaip tokį nuobodų dalyką kaip ES parlamento istorija, galima pateikti šitaip nežmoniškai patraukliai. Aš dar šiek tiek tramdžiau emocijas, bet mano miela bičiulė Erika aikčiojo nuo įėjimo iki suvenyrų parduotuvės: "Tu tik pažiūrėk, ką galima padaryti su skaitmeninimų!", "O geras...", "Oho!", "Čia specialūs terminalai neįgaliesiems!", "O parašom laišką... vardenis.pavardenis@....". Ir tikrai, patvirtinu iš šiek tiek blaivesnių pozicijų, verta.

Istorijos juostoje ir Lietuva

Ekspozicijoms panaudotos tikriausiai visos įmanomos moderniausios technologijos. Lietimui jautrūs ekranai jau seniai nieko nestebina, bet kai tas ekranas, jį aktyvavus audiogidu, prabyla sklandžia tavo gimtąja kalba, kai gali su juo daryti ką nori - didinti ir mažinti pasirodžiusius paveiklėlius bei teksto ištraukas, su lietuviškais subtitrais peržiūrėti filmuotus istorinius kadrus ir fotografijas - jau šiokį tokį įspūdį padaro.

Arba 200 kv. metrų ploto interaktyvus Europos Sąjungos žemėlapis, po kurį gali stumdyti kompaktiškus terminalus ir juose peržiūrėti vaizdo klipus apie pasirinktą miestą (Lietuvos žemėlapyje pažymėti Šeštokai (pristatoma "Rail Batica") ir Vilnius (Lygių galimybių institutas ir jo veikla).

Šalia - svetainė suįvairiais minkštasuoliais ir įvairaus dizaino krėslais, kuriuose įsitaisius galima mobiliuose ekranuose susipažinti su keliolika europiečių bei išklausyti jų pasakojimus apie tai, kaip ES pakeitė jų gyvenimus (na, propaganda, bet stilingai pateikta :)).

Toliau - EP struktūra. Susiradus terminale norimą parlamento narį galima jam nusiųsti linkėjimų, pastabą, klausimą ir pan., o anas savo pašto dėžutėje juos iškart ras. Mums žinoma buvo kilusi pagunda parašyti laiškutį kuriam nors iš lietuvių parlamentarų, bet neapsisprendusios, kokį psiaudonimą pasirinkti, šitai atidėjom kitam kartui (bent jau Erika žadėjo čia grįžti ir nuodugniau viską patyrinėti).

Tiesiai iš muziejaus galima išsiųsti laišką pasirinktam EP nariui

Įrengti terminalai ir regos negalią turintiems lankytojams

Prieš išeinant - saikinga ekspozicija apie Parlamentarium'o kūrimą - nuo idėjų iki įgyvendinimo. Įspūdingi skaičiai - pažiūrėkit.

Nesakau, kad dabar tuoj pat būtinai eikit ir žiūrėkit, bet jei eisit pro šalį - pasinaudokit galimybe. Muziejus nemokamas ir tikrai vertas visų jame praleistų minučių. Vakar dar spėjau pagalvoti, kad tai turėtų būti pirma visų stažuotojų stotelė Briuselyje - ES ir EP istorija, šiandiena ir rytojaus planai sukramtyti ir pateikti paauksuotoj lėkštutėj. Tereikia ant kaklo pakabintu audiogidu aktyvuoti ekraną. Gidai pritaikyti ir vaikams (jiems taip pat yra atskiri aktyvavimo kodai šalia informacinių stendų). Taip pat pasirūpinta ir klausos negalią turinčių lankytojų poreikiais - audiogiduose įdiegta speciali programinė įranga, o šalia terminalų - specialūs aktyvavimo kodai.

Muziejaus darbo laikas:

Pirmadienis   13.00-18.00

Antradienis    09.00-20.00

Trečiadienis   09.00-20.00

Ketvirtadienis 09.00-18.00

Penktadienis   09.00-18.00

Šeštadienis     10.00-17.00

Sekmadienis   10.00-17.00

O čia rasite visą informaciją lietuvių klaba apie muziejų, jo ekspozicijas bei jo lankymą.