Šiandien Nerijus išgabeno dalį (tokią viso labo tik labai mažą mažą dalelytę) knygų ir dar kelis daiktelius pas savo ir mano tėvus. Taps jie mūsų vyr. sandėlininkais. Kol kas tai tikrai neįsivaizduoju, kiek dėžučių prireiks sutalpinti visas užgyventas knygas... Spėju, kad mažiausiai 30 dėžučių nuo popieriaus. Jo... Vieną kitą knygą vešimės ir į Briuselių - juk ir ten norėsis pavartyti kokią Bimbiliausko istoriją, Paladijaus albumą, pasirausti Lietuvos architektūros istorijoje ar tiesiog šiaip ką nors. O dar yra ir nebaigtų skaityti knygų - neatidėsim gi jų 3 metams. Tad kokios 3-5 dėžutės keliaus su mumis.
Prisilietėm ir prie universitetinių archyvų. Išvežėm kelias užrašų ir švietalų dėžutės, laikomas atminčiai, "jei kada nors užeis noras prisiminti, ko mokėmės" arba jeigu tapsim žymūs, tai bus puikus materiolas mūsų biografams. Galės anie sau fantazuoti, kad "profesinei Rūtos brandai pirmą ženklų impulsą suteikė trumpas straipsnis apie N. Ordą. Tai ją paskatino domėtis J. Kamarausko veikla. O šios asmenybės (supraskite - mano) profesinė vėtrungė buvo jos disertacijos vadovas prof. V. Levandauskas". Arba "Nerijus savo pašaukimą atrado A. Jokūbaičio trečios paskaitos pabaigoje. Kaip tik šioje užrašų vietoje jis apibrėžė žodį "Briuselis". Net pačiai juokinga ;)
Ai, tiesa, apie atradimus. Bekilnodami savo turtą atradom ir pamirštų "labai gerų" daiktų. Ištraukėm dėžę su:
1. "labai gerais" Nerijaus reebokais (jie Nerijaus gyvenime atsirado dar paauglystėje);
2. "labai gera" Nerijaus striuke su žuvies ašaka;
3. mano "mažai nešiotomis" kailinėmis šlepetėmis (kaip tik dabar jose džiaugiasi mano pėdos);
4. emaliuotu geltonu puodu, likusiu nuo baidarių žygio;
5. kalėdine kepuraite su bumbulu;
6. ekologišku, jau pradėjusiu irti maišeliu su devyniais halogenais (va čia tai praradimas!).
P.S. Tai va. Bet stogas važiuoja pats...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą