Jėzuitų Šv. Jono Berchmanso bažnyčia

Jėzuitų Šv. Jono Berchmanso bažnyčios fasadas

Vieną beprotiškai šaltą vasario sausio šeštadienį (-3 Celsijaus!), išsiruošėm pasivaikščioti. Betraukdami Saint-Michael bulvaru, priėjome trobelę ant vištos kojelės. Ot ir ne. Priėjom įspūdingą neoromaninę bažnyčią, skirtą 22 metų šventajam Jonui Berchmansui (jaunokas, tiesa?). Durys buvo atviros – tai ėmėm ir užėjom. Nerijus kažkur rado, kad tai jėzuitų bendruomenės bažnyčia. Ach, man  (kaip buvusiai jėzuitų gimnazijos auklėtinei) nuo to ji tapo dar gražesnė :)

Nesileidžiant į asmeniškumus - tai išties išskirtinio grožio bažnyčia, reprezentuojanti vieną iš istorizmo stilistinių krypčių - neoromaniką. Iš akmens luitų sumūrytas pastatas yra grakščių, dinamiškų formų, centrinę ašį pabrėžia simetriškai išdėstyti tūriai (bokštai, portalai, etc.), frontoną vainikuojantis kryžius ir apsidės nišoje įkomponuota arkangelo-sargybinio, skulptūra. Interjeras gana rūstus ir asketiškas, todėl auksuotos freskos ir spalvingi vitražai spindi tarsi brangakmeniai...  Nerijų nustebino keistokos klausyklos, tarsi įleistos į sieną, su užuolaidėlėms, ir kunigui ir nuodėmingajam (tokias matęs tik filmuose – N.).

Daug nekurdama pasinaudosiu bažnyčioje buvusiu lankstinuku ir trumpai perpasakosiu, ką galite rasti apsilankę šioje šventovėje. Jeigu Jūsų nedomina architektūra ir ikonografinė programa, siūlau pereiti prie fotografijų šio įrašo apačioje. 

Istorija

Šv. Jono Berchmanso bažnyčios kertinis akmuo buvo padėtas 1908 m., o jau po ketverių metų bažnyčia buvo pašventinta. Šį įvykį žymi du variniai kryžiai pritvirtinti ant puskolonių abipus centrinės navos.

Bažnyčia yra svarbiausias koledžo komplekso akcentas. Ir mokyklos pastatai, ir bažnyčia suprojektuota bei pastatyta interpretuojant vieno stiliaus – Reino romanikos – kanonus. Komplekso architektai Gellée ir Prémont‘as.

Bažnyčia yra skirta jėzuitų šventajam Jonui Berchmansui. Šis šventasis gimė 1599 m. Brabante, Dieste. Nuo 13 metų jis studijavo klasikinius mokslus Mechline (Mechelene), kur, būdamas 17 metų amžiaus, tapo jėzuitų bendruomenės nariu. 1618 m. Jonas buvo išsiųstas Romą tęsti studijų. 1621 m. rugpjūčio 13 d., po trumpos ligos, pilnas gyvenimo džiaugsmo jaunuolis čia mirė. Būdamas gyvas Jonas Berchmansas buvo mylimas už pamaldumą, geraširdiškumą ir geradarystes. Šis šventasis yra minimas lapkričio 16 d.

Interjeras

Bažnyčia yra lotyniško kryžiaus plano. Tris centrines navas kerta nedidelis transeptas. Presbiterija ir narteksas baigiasi pusapskritimio plano apsidėmis. Navas skaido šešios poliruoto Labradoro granito kolonos, iškeltos ant margo akmens bazių. Kolonos vainikuotos skirtingais balto Euville akmens kapiteliais ir šešių jėzuitų šventųjų skulptūromis:

Kairėje pusėje (altoriaus link):

-         Šv. Alfonsas Rodrigezas (1533-1617). Maljorkos koledžo durininkas;

-         Šv. Pranciškus Hieronymas (1642-1716). Nepalo apaštalas;

-         Šv. Stanislovas Kostka (1550-1568). Lenkų tautybės novicijus, 18 metų miręs Romoje;

Dešinėje pusėje (altoriaus link):

-         Šv. Petras Klaveras (1580-1654). Apaštalas, 37 metus pašventęs Kolumbijos juodaodžiams vergams;

-         Šv. Liudvikas Gonzaga (1568-1591). 23 metų Italijos princas miręs Romoje nuo raupsų, kuriais užsikrėtė slaugydamas ligonius;

-         Šv. Pranciškus Bordžija (1510-1572). Katalonjos vicekaralius, trečiasis jėzuitų ordino Generolas.

Šventųjų skulptūras sukūrė Van de Capelle (išsk. Šv. Alfonso Rodrigezo ir Šv. Petro Kleverio).

Pirmosios eilės langus puošiančius vitražus sukūrė Gento meistras Ganton-Defoin‘as. Vitražuose vaizduojami svarbiausi Kristaus gyvenimo epizodai (iš kairės į dešinę):

-         Apreiškimas ir Gimimas (Švč. Sakramento koplyčia);

-         Jėzus šventykloje, Vestuvės Kanoje, Pokalbis su samariete, Jėzus laimina vaikus (kairioji nava);

-          Kalno pamokslas, Audros sutramdymas, Jėzus su Morta ir Marija; Atsimainymas (apsidė);

-         Jėzus žengia vandeniu, Jėzus atleidžia nuodėmes nusidėjėlei, Įžengimas į Jeruzalę, Paskutinė vakarienė (dešinioji nava);

-         Prisikėlusio Dievo pasirodymas ir Kristaus žengimas į dangų (Dievo Motinos koplyčia).

Choro vitražus sukūrė Antverpeno meistras Stalins‘as. Centre pavaizduota Švč. Trejybė, Šv. Mykolas (koledžo globėjas) ir Šv. Jonas Berchmansas (bažnyčios globėjas). Švč. Trejybės vitražą iš viršaus supa keturios Evangelistų (Mato, Morkaus, Luko, Jono) ir keturių Bažnyčios Tėvų (Grigaliaus Didžiojo, Augustino, Ambrozijaus, Jeronimo) figūros. Iš apačios – aštuonių jėzuitų ordino šventųjų (Liudviko Gonzagos, Pranciškaus Bordžijos, Pranciškaus Ksavero, Ignacijaus Lojolos, Stanislovo Kostkos, Pranciškaus Hieronymo, Petro Klaverio ir Alfonso Rodrigezo) figūros.

Kairiąją transepto rožę puošia Jesės medžio paveikslas, dešiniąją – Belgijos ir Belgijos miestų šventieji.

Bažnyčią juosiančias Kryžiaus kelio stotis sukūrė Ernest‘as Wante.

Šoninių portalų timpanai puošti freskomis. Kairioje pavaizduota Šv. Liudviko Gonzagos mirtis, dešiniojoje – scenos iš Šv. Jono Berchmanso pašaukimo.

Bažnyčioje įkomponuoti vieni gražiausių Briuselio vargonų, kuriuos XX a. pradžioje pastatė garsus vargonų meistras Kerkhoff‘as. Vargonai yra 36 registrų, su trimis eilėmis klavišų. 



Presbiterija





Kryžiaus kelio stotis



Šv. Liudviko Gonzagos Pirmoji Komunija ir Mirtis



Šv. Jono Berchmanso pašaukimo scenos

Čia gyvena Dievas (ir kalba per garsiakalbį)

Belgiški (tele)šposai

Kai užtinku tokius pokštus (arba jie mane užtinka), visuomet prisimenu mamos pasakotą istoriją apie telefoną. Anais laikais buvo piktoka-griežtoka moteriškė, kuriai du jaunuoliai sumanė iškrėsti pokštą. Paskambino į darbą, prisistatė esantys iš telefonų tinklų (ar kaip tada tai vadinosi) ir tikrinantys garso kokybę. Tuomet paprašė, kad toji pamatuotų telefono laidą. Moteriškė liniuote pamatavo, matmenis atraportavo ir klausia, ką dabar daryti. O tie du atsako - "nukirpk". Nežinau, kaip baigėsi ši istorija. Tikriausiai nenukirpo piktoka-griežtoka moteriškė to laido, bet kitiems juoko ilgai buvo.

Daug buvo tų telefoninių triukų. Kiekvienas galėtumėme papasakoti jei ne savo pačių, tai bent kiemo draugų ar pusbrolių prikrėstų telešposų. Ir ponui Bibeliui skambindavom, ir kaimynei priminti, kad pienas išbėgo, ir kt., ar ne?

Pažiūrėjau šitą belgišką telešposą ir panūdau paskaityti, ką "žinovai" šneka apie belgų humorą. Anot Antony Mason'o, "Xenophobe's guide to the Belgians" autoriaus, belgai mėgsta gerą humorą ir juokelius (o kas jų nemėgsta?). Profesionalūs komediantai sklandžiai dėlioja kalambūrus ir šmaikščius dialogus (A. Mason'as pateikia tokį pavyzdį: Liežuvis? Fui! Man šlykštu net pagalvoti, kad galima valgyti kažką, kas prieš tai buvo karvės burnoje." "O kiaušinius tu valgai?"), o alinėje susėdę belgai gardžiai kvatojasi iš buitinių painiavos ir apsipažinimo istorijų, iš žinomų asmenų kvailiojimų arba iš tikrų istorijų, nutikusių darbe, viešajame transporte, parduotuvėje, ligoninėje ir pan.

Nors labiausiai man patiko kitas autoriaus pastebėjimas, kad belgai nesiima juoktis patys iš savęs. Ne todėl, kad negalėtų, bet todėl, kad flamandai gali juoktis iš valonų, o valonai  iš flamandų. Liuksusova išeitis :). Jau vien todėl jiems neverta skaldyti karalystės į dvi valstybes.

Kas vyksta Europos širdyje

Foto iš www.deredactie.be

Vaikštynes po "savo" rajoną baigėme susidūrę su belgais demonstrantais. Trispalviais šalikais, vėliavom ir įvairiais transparantais nešini žmonės traukė iš Jubelpark'e įvykusios demonstracijos prieš politines šalies reformas. Pasak belgų spaudos, Facebook'e pradėtame organizuoti mitinge, dalyvavo daugiau kaip 23 000 flamandų ir prancūzakalbių belgų. Dalyvių skaičius nustebino ir pačius organizatorius, kurie tikėjosi viso labo "tik" 10-20 000 demonstrantų. 

Demonstracijos organizatoriai spaudai sakė, kad šis mitingas nėra politinis. Jis nėra už vieningą Belgiją ir taip pat nėra nukreiptas prieš N-VA (flamandų nacionalistus). Žinia, kurią politikams nori perduoti mitinguotojai - gana paprasta - "nutraukite rietenas ir pradėkite dirbt. Mums jau gana padėties be išeities".

Organizatoriai prašė demonstracijos dalyvių apsirengti baltai ir su savimi nesinešti Belgijos vėliavų, politinių transparantų ir simbolių, tačiau dalis mitinguotojų to neišgirdo.

Kaip rašo flandersnews.be, mitingo organizatoriai kalbėjo apie tai, kad apie šalies politines reformas diskutuojantiems politikams turėtų būti gėda, nes jie susimovė itin svarbiu klimato kaitos ir globalizacijos procesų metu. Kaip pabrėžė vienas mitingo organiztorių Thomas Decreus, ir visa tai vyksta šalyje, kuri yra Europos širdyje.

Demonstracijoje dalyvavo įvairaus amžiaus belgai - ir pensininkai, ir studentai. Spalvingų mitinguotojų buvo pilnas metro.

Hm, kai pagalvoji, mes reiškiam didžiulį nepasitenkinimą, kai mūsų Seimas du mėnesius nesugeba patvirtinti šalies biudžeto, o čia tai šalis be vyriausybės gyvena jau visą pusmetį. O rinkimus laimėjusios N-VA lyderis Bart De Wever'is atvirai pasisako už šalies padalinimą.

O mums kilo keli buitiniai klausimai, kas būtų jeigu Belgija skiltų į dvi atskiras šalis:

- kuri iš jų gautų karalių ir kuri liktų karalystė?
- ką darytų ta, kuri likt be karaliaus? Susirastų kitą ar taptų respublika?
- kur persikeltų valonų vyriausybė? Į Namurą?
- ar ES institucijos liktų Briuselyje?
- ar Valonija ir Flamandija turės būti iš naujo priimtos ES?

Trumpas video apie mitingą.

Sekmadienio popietė Gente

Vienas iš daugelio Briuselio privalumų tas, kad jis yra beveik pačioje kryžkelėje tarp Londono, Amsterdamo, Paryžiaus ir Kelno. O tokie miestai, kaip Antverpenas, Gentas ir Briugė - pasiekiami ranka. Pirmoji mūsų apžvalginė kelionė, kartu su Rūta ir Egidijum, ir buvo į vieną iš rankinių miestų - Gentą. Valandžiukė greitkeliu ir mes jau mindžiojom tekstilinio miesto šaligatvius.

XIII-XIV a. Gentas suklestėjo būtent dėka sėkmingos prekybos audiniais. Vėliau, ryškiai iš pavydo, miestą gražuolį ir jo bičiulį Antverpeną bandė sužlugdyti olandai. 1648 m. jie užvertė Šeldės upės žiotis ir taip  abiem mietams uždarė svarbų prekybinį kelią. Kurį tai laiką Gentui buvo šakutės, tačiau šiaip ne taip išsilaikęs iki XIX a. jis atsigavo iškart, kai tik vėl sėkmingai užsuko medvilnės verpimo bizniuką.

Tai tiek apie Gento istoriją. Tiesa, man labai patiko Gento įkūrėjo vardas - Baldwinas Geležinė Ranka ;) (a la Taiklioji Ranka Indėnų Draugas).

Oras Gente buvo šaltokas ir vėjuotas, todėl gana greitai apėjom pagrindines Gento įžymybes - Šv. Bavo ir Šv. Mikalojaus bažnyčias (teisybės dėlei reikėtų pasitaisyti, kad Šv. Bavo ne bažnyčia, o katedra), varpinę, Gersei ir Korenlei krantines, Grafų pilį (į vidų šį kartą nėjom) ir sriubinę.

Išties įspūdinga Šv. Bavo katedra. Verta nusileisti į kriptą - seniausią šventovės dalį, kur taip pat eksponuojami ir bažnyčios lobiai bei relikvijos. Smagu patyrinėti vyskupų portretų galeriją. Laikantis šios tradicijos ir šiandieniai vyskupai yra tapomi ir kabinami ant sienos (įdomu stebėti kaip su kiekvienu šimtmečiu keičiasi vaizdavimo maniera). Jau nekalbant apie J. ir H. van Eyckų "Nusilenkimą avinėliu" (dar vadinamą tiesiog "Gento altoriumi"), katedroje gausu įspūdingų tapybos kūrinių, kuriuos verta apžiūrėti. Beje, už Gento altoriaus pamatymą reikia papildomai susimokėti 6 Eur. 

Kita mūsų stotelė buvo gražuolė Šv. Mikalojaus katedra. Juk rašiau, kad Gentas pirklių miestas. O Šv. Mikalojus ir yra pirklių ir keliauninkų globėjas ir dar - Kalėdų senelis. Vat, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčia - viena seniausių mieste - pastatydinta vokiečių pirklių, o ir Kauno miesto globėjas tas pats Šv. Mikalojus. Taigi, apie Gento Šv. Mikalojaus bažnyčią. Ji yra vadinamojo Scheldto gotikos stiliaus, statyta pakankamai seniai - XIII-XV a. Kadaise joje buvo įvairioms gildijom priklausiusios koplyčios, kurias 1566 m. suniokojo blogieji protestantai. Gaila. Dabar, jei neklystų, tas gildijas reprezentuoja prie kolonų pritvirtinti rombo formos skydai.

Grafų pilaitė - didokoka ir brangokoka (įėjimas apie 8 Eur žmogui). Kaip ir visuose miestuose, taip ir Gente, pilaitė iš pradžių buvo svarbiausias fortifikacijos taškas, vėliau tapo kalėjimu, tada smuktelėjo iki medvilnės audimo fabriko, o savo dienas baigė kaip muziejus. Smalsumą kursto pilyje surinkti Viduramžiais naudotų kankinimo įrankių kolekcija.

Galutinai sušalę nieko daug nesirinkdami užsukom į sriubinę Souplounge, kur gavom po puodą karštos sriubos, bandelę ir obuolį. Ir visa tai už 4 Eur (nelabai įsivaizduoju, kas gali suvalgyti tą didelę porciją už 5 Eur). 

Tad tiek trumpai apie Gentą. Tiesa, šiame mieste mus ištiko dvi, maždaug 9 eurų vertės, nesėkmės. Pirmiausia vargais ne galais susimokėjom už automobilio stovėjimą, vis piktinomės, kodėl aparatas nerodo teisingos datos ir dar bilietą išmušė blogą, kol cvanktelėjo mintis, kad.... savaitgaliais (ar bent sekmadieniais) stovėjimas nemokamas. Tad gavosi taip, kad susimokėjom už stovėjimą iki pirmadienio pietų...

Kita nesėkmė ištiko su batareikom. Išseko fotoaparato elementai, tai mes suradę kokią tai suvenyrų krautuvę įsigijom kitus, už kokius 5 euriukus. Pardavėjas sakė, kad šitie blogi ir netinka skaitmeniniams fotikams ir ragino pirkti kitus, dvigubai brangesnius, elementus. Bet mes, ką, nutarėm, kad tai tik prekybiniai triukai ir nusipirkom pigesnius. Įdėjom - fotikas veika. Na gi, padariau vieną, antrą nuotraukytę - veikia. Padariau trečią ir ekrane atsirado užrašas, raginantis pakeisti elementus... Dar trys kadrai ir fotoaparatas užsilenkė. Ba-bach. Tai va kaip.

Trys patarimai besiruošiantiems į Gentą:

- Gente pirkit tik energizerius;
- Sekmadieniais nemokėti už automobilio stovėjimą;
- Valgyti sriubinėje Souplounge (Zuivelbrugstraat 6).

Barokinis Šv. Mikalojaus bažnyčios altorius

Altoriaus puošmenos Šv. Mikalojaus bažnyčioje

Šv. Mikalojaus bažnyčios pagrindinio altoriaus "nugarinė" pusė

Krantinė Gente

Grafų pilis

Tapetų parduotuvės vitrina. Miau....

Davinys sriubinėje

Maisto parduotuvės Briuselyje

Hm. Čia lyg irgi apie buitį o kada ateis eilė būčiai?

Taigi, taigi kur mes perkam maistą tol, kol vis dar neatradom turgaus? O gi - parduotuvėse. Vat, koks gudrus atsakymas :) Jau pradedam gaudytis prekybininkų ženkluose ir jaučiam, kad laikas važiuoti į turgų. Blogiausiu atveju susirodysim pirštais. Kita vertus, tai aš ne be reikalo virtuvėje prisilipinau lapelį su daržovių ir vaisių pavadinimais prancūzų kalba. Jei jau pirštai turguj nepadės - bent obuolių ir bulvių tikrai nusipirksim.

Bet kol kas maistą perkam GB - kaip supantame, vidutinio dydžio "Carrefour" tinklo parduotuvėje (na, lietuviškas atitikmuo tikriausiai būtų dviejų "X" "Maxima"). Šiam tinklui dar priklauso "Hyper" ir "Express" tipo parduotuvės. Mažieji GB'iukai Briuselyje dirba ir sekmadieniais (!) iki aštuntos valandos vakaro.

Buvome užsukę ir į "Delhaize" parduotuves - jos kiek brangesnės. Tačiau kelios "Delhaize" pardės dirba ir sekmadieniais ir dar iki 8 vakaro (neįtikėtina, bet tiesa!). Viena jų, visuomet pilna žmonių, įsikūrusi miesto centre (Anspachlaan 63).

Pigesni variantai - "Match", vokiška "Norfa" - "Lidl" ir belgiškas "Colruyt". Pastarasis skelbiasi pardavinėjantis prekes mažiausiomis kainomis ir išspausdintame pusės puslapio čekyje parašo kiek sutaupėt pinigo pirkdami jų parduotuvėj. Colruyt'as - visai nebloga, gana gausų asortimentą siūlanti parduotuvė. Didžiąją dalį prekių sudaro maisto produktai (turiu pagirti visuomet šviežią ir geros kokybės mėsą) ir būtiniausios higienos bei buities prekės. Nemenkas alkoholinių gėrimų ir tabakų pasirinkimas.


Gal yra ir daugiau tinklų, bet dabar nebeateina į galvą - kai ateis - sąrašą papildysiu.