2014 m. sausio 16 d., ketvirtadienis

Kaip labai gerai yra turėti Katiną

Jau senokai galvoje brendo visas sąrašas punktų sakymų apie tai, kaip yra labai gerai turėti katiną. Arba kitaip - kaip puiku būti turimam katino. Gi taip apie katinus sakoma, kad jie suteikia žmogui laimės jausmą leisdami jais rūpintis (atseit, man tai nereikia tavęs, bet jei jau tau reikia manęs, tai gali manimi rūpintis).

Tai tas didžiausias gerumas gyvenant su katinu ir yra galėjimas pamaloninti savo Katiną arba pasijusti Katino mylimam. Tada, kai jis teikiasi ateiti pas tave į lovą ir užsiropštęs ant krūtinės pasisukioja ir įsitaiso taip, kad arba visiškai užstoja skaitomą knygą ar spoksomą filmą arba taip, kad jo gražusis užpakalis būtų beveik šalia tavo veido. Taigi, pagal katinišką suvokimą taip yra labai fainai. Gerai, kad Katinas leidžia jį pasitaisyti. Arba Katinas mėgsta ateitį į lovą vakare, kai mes sukrentam nakties miegui. Dažniausiai jis kukliai įsitaiso savo vietoje kojūgalyje, bet pasitaiko ir taip, kai jis savo prieraišumą išrango skersai mūsų kojų arba lovos viduryje. Ir labai malonu jausti šiltą kamuolį, kuris prisispaudęs prie blauzdos (arba ją prispaudęs) murkdamas užmiega, o gerokai po vidurnakčio pajunta norą išsilaižyti kailiuką ir dar kartą naujai įsipatogina taip, kad dažniausiai mano kojoms paprasčiausiai nebelieka vietos. Tada bandau kažkaip įsitekti mūsų trijų lovoje ir stengdamasi nepažadinti Katino (nes labai jauku, kai jis šalia) pratinuosi užmigti pačiomis neįtikėtiniausiomis pozomis - supintomis ir lyg kokios persikreipusios žirklės keistai suglaustomis kojomis, pusiau ant nugaros - pusiau ant šono ir panašiai (gyvenantys su katinais - puikiai supras). Galiausiai nutirpsta kuri nors viena neaišku kaip paguldyta kūno dalis ir man besipatoginant pažadintas Katinas pabėga lauk.



Ir dar mūsų Katinas mėgsta reikšti prieraišumą dienos metu. Atsibudęs pasirąžo, murkteli su klaustuku pasitikrindamas, ar kas nors yra namuose, tada dailiai atpėdina prie savo dubenėlio, palaka ir striktelėjęs ant stalo atsistoja šonu tiesiai priešais kompiuterio monitorių ir ima murkti bei glaustytis (reikia kas 15 min. daryti perktraukas akims). O retkarčiais atsargiais žingsneliais, kad nesutrukdytų tau stebeilytis į kompiuterį, praskuta tiesiai per klaviatūrą ir per tą mažą dalelę sekundės spėja suspaudyti tokią klavišų kombinaciją, kuri paleidžia kažkur esantį muzikinį įrašą, pradeda sukti fotografijas ar išsprogsta monitoriuje užrašu "Ar tikrai norite…?". Arba vieną po kitos visas kojas, pilvą, kietą galvą ir šiltą širdį susikelia tau ant peties, patogiai susirango ir apsikabinęs prisnūsta. Lyg nesvertų 5,5 kilogramo. Už kantrybę už tai pamurkia.


Ir dar mūsų Katinas mus visada pasitinka grįžtančius namo. Net tada, kai porai minučių nusileidžiam į savo namo požemį ieškoti išmuštų kamščių ar tada, kai parsirandam po geros paros. Jis mus myli? Tikriausiai, kad taip (norėčiau tuo tikėti), nes pasitikęs po ilgesnės išvykos nepamiršta išmiauksėti priekaištų su daug klaustukų ir šauktukų.

Katinas verčia tobulėti. Rimtai. Pradedi dažniau valytis namus (nes kitaip visur skraidytų Katino plaukai), nepalieki ant lovos drabužių, o juos dailiai susikabini spintoje (kitaip Katinas meiliai juose susisuktų mygį ir paliktų visą kuokštą meilės įrodymų), nepalieki nieko valgomo ant virtuvinių spintelių (nes ką ten tos spintelės reiškia alpinistui, užkopiančiam iki pat palubės?), iš namų iškeliauja kambarinių augalų perteklius (nes koks ten grožis iš apkramtytų lapų?), ant lentynų nelieka dulkes kaupiančių smulkmenų - trumpiau tariant imi linkti į minimalizmą (čia dar madingas jis ar ne?).

Katinas padeda ritmingiau žvelgti į paros tėkmę. Septynios ryto - miau? Ėsti. Ei, negirdi - jau suskambėjo tavo žadintuvas..? Miau, miau, miau murrrr (švelniai), kelkis ir paduok man ėsti. Miau. Penkios vakaro - miau? Ei, miaumiaumiaumiaumiau :) ėstiėstiėstiėstiėstiiiiiii!!! Ėsti. Miau.


26 komentarai:

  1. Jis yra ir mano mylimas Katinas. Linkėjimai

    AtsakytiPanaikinti
  2. Koks gražuolis Katinas!
    Katiną turėti išties yra labai labai gerai :). Nuostabu, kaip tie švelnūs ir nekalti padarėliai išsirūpina sau visko ko čia ir dabar prisireikia.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Aha, švelnūs ir nekalti…. ;)

      O už komplimentus - ačiū. Vakar ir veterinaras labai jį išgyrė, sakė, kad "didelis ir tvirtų kaulų katinas" :)

      Panaikinti
  3. Turiu ir aš tokį vieną "didelį ir tvirtų kaulų" katiną, tik mano juodai - šokoladinis. Geresnio ir pasirinkti negalėčiau: ir gražus, ir protingas, ir mielas :D A, tiesa, ir gyvenam mes pas jį visai neblogai, kaip baudžiaunininkai prie gero pono. Sausainių kalėdinių va iškepu, o jis po to nuo eglės juos nusirenka. Po vieną. Neskubėdamas ir nenuversdamas eglės. Rytais būtina 10 min pakasyti, išklausant nuostabiausio pasaulyje murkimo. Sakot, katinai nekalba? Tik ne mano! Iš akių viską galiu suprasti: ar ką skauda, ar dubuo tuščia, ar šiaip sau pasiilgo. Myliu savo katiną ir negaliu suprasti, kodėl taip ilgai gyvenau be jo :) Ir atėjo jis pas mane ne todėl, kad aš staiga užsimaniau murkiančio pūkų kamuolio, o tiesiog…. iš gatvės ir priglaudžiau.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Man labai patiko Tavo kažkuriame pasakojime (gal apie Kalėdas?) pasirodęs sakinys apie sausainius katinui :D Šaunuolis, kad pats nusirenka ir eglutę Jum palieka.

      O jau spalva …. tegaliu įsivaizduoti ir laukti jo pasirodymo Tavo bloge :)

      Panaikinti
    2. Norėdama išsirinkti katiną, tikrai nebūčiau išsirinkusi geresnio. He is perfect!
      O vat su nuotraukom ne kas …. Negaliu nufotografuoti, nes visada užsimerkia, o dar ir spalva tokia, kad nuotraukose lieka tik juodas pūkų kamuolys :D Bet aš bandau :)

      Panaikinti
  4. Imu ir aš slapčia norėti katino...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. kai pradėsi, Neringa, jis pats pas Tave ateis ;)

      Panaikinti
    2. Tai jau tikrai. Kaip mane susirado mano katinas? Ogi, prieš tai kelias savaites pamąsčiau (retsykiais), kad visi turi katinus, gal ir man? :D

      Panaikinti
    3. Mums irgi panašiai nutiko. Su vyru pakalbėjom, kad visai smagu būtų jei namuose gyventų katinas. Ir voilà - radom laiškutį, kad du katinukai ieško namų.

      Panaikinti
    4. Aš tai tik pamąsčiau tyliai, pati sau ir, atėjus į savo parduotuvę Vilniaus senamiestyje, radau šį katinuką. Net šeimynai paskambinau, ar mane neišvarys su juo lauk. Didysis negalėjo patikėti ir iš džiaugsmo apsiverkė, o mažasis perklausė "Tikrą?" :D
      Tada katukas tilpo man į delną, o dabar vos nuo žemės atkeliu šį vaikiną iš stuomens ir iš liemens.

      Panaikinti
    5. "Tikrą?" - kaip miela… Tai tu visai jį mažuliuką parsinešei, jei į delną tilpo. Mūsiškis būdamas 2 mėnėsių delne jau neišsiteko ;)))

      Tiesa, o kaip Tavo šokoladinis Katinas ištvėrė kelionę iš Lietuvos į Olandiją? Keliavo automobiliu?

      Panaikinti
    6. Taip, keliavom automobiliu ir dar du kartus pirmyn atgal. Pirmiausia, kai kraustėmės, o po to vieną vasarą 6 savaites norėjom praleisti LT, tai irgi vežėmės.
      Kelionė katinui yra didelis stresas. Yra specialus maistas su kažkokiais raminamaisiais, suduodi pagal svorį kelis sausainiukus ir kačius visą kelią snūduriuoja. Pirmą kart kai važiavom, tą maistą turėjom, bet namuose dar nedavėm, bet, deja, kelionės metu teko prievarta sugrūsti. Vistik, manau tai geriausias variantas, nes kitaip lipa katinas po mašiną visur , žinoma, geriausia susirangyti ant kelių man, kai vairuoju per Vokietiją 140 km/h greičiu :D O blogiausia, kad nuolat kniaukia kaip nusėdančios baterijos, bet gali tai daryti pora valandų.
      Antrą kartą jau buvom pasimokę, sudavėm namuose, tai jis atsibudo tik kituose namuose. Katinui kelionės mentu nereikia nei ėsti, nei gerti, nei tualeto.

      Panaikinti
    7. vau kaip paprastai pas judvi katinukai atėjo :)
      aš tik atiskėlus į savus namus pradėjau darbą: kiekviena miela proga padūsaudavau "kaip labai aš norėčiau balto katinėlio". Po metų vyras pasidavė ir anuliuavo namų taisyklę "kol neturim miegamojo su durimis, tol neturim ir katino" (tada gyvenom studijos tipo bute). Kai iš prieglaudos parsivežiau savo ryžą, mane katino progą sveikino draugai, pažįstami ir draugų mamos - atrodo visam pasauliui buvau iššaiškinus kiek labai man reikia katino :D.
      Dabar vyras įvedė kitą taisyklę "žmonių skaičius namie turi būti didesnis, nei gyvuliukų skaičius".

      Panaikinti
    8. Na, bet Taviškis Ryžikas už tai koks išlauktas ir net ne baltas ;) O durys… tai mes saviškiu pirmas savaites irgi laikėm užtrenkę miegamojo duris prieš nosį, bet po to kažkada jis taip nedrąsiai pas mus įslinko ir įsitaisė prie kojų pietų miegui… ir buvo taip jauku, kad daugiau durų nebeuždarynėjom :)

      Panaikinti
  5. Rasa, ačiū, kad pasidalinai patirtimi - reikės pabandyt dar paieškot to raminančio maisto iki kelionės. Tik tiek, kad mūsų kelionė truks daugiau kaip pusantros paros - tai kaip čia jis vargšas miegotų tiek? Hm.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. To maisto yra paprastose gyvūnų parduotuvėse.
      O kodėl pusantros paros? Mes non - stopu per 16-18 val nuvažiuojam. Juk dabar iki Varšuvos greitkelis… O jei nakvosit kur, tai katinas pasivaikščios, paės ir toliau galima bus važiuoti, vėl spec. pamaitinus.

      Panaikinti
    2. mes katiną vėžinom visas tris dienas. visą kelią jis praleido savo tašėj man ant kelių (nes nebuvo daugiau kur tos tašės padėt :). Apie stebuklingą maistą nebuvom girdėję, bet jis pats natūraliai buvo apdujęs ir persigandęs, neėdė, nelakė ir į dėžutę neturėjo ko padaryti ir net nelabai miegojo, tiesiog buvo. Kas vakarą viešbutyje akmuo nuo širdies nuriedėdavo, kad jis vis dar vaikšto, ėda ir kaku daro - vadinas gyvas!!!

      Panaikinti
    3. Rasa, mes keltu kelsimes (ačiū, reikės užsukti šian į parduotuvę - dėl viso pikto). Tai iki Kylio diena ir dar beveik para kelte. Kažkaip taip nusprendem, nes turim Klaipėdoj kur perkavot, o ir daiktų bus melejonas. Tai žiūrėsim, ar katinas nepavirs į kotiką ;)

      Reda, vargšas Tavo Ryžikas (o koks jo vardas, kad nesipravardžiuot ;)?), bet už tai ištvermingas :) Papasakosiu vėliau, kaip maniškiui sekėsi.

      Panaikinti
    4. Matot, kai važiuojam, aš vairuoju pusę kelio, o katinas yra mano (arba aš jo), tai kai vairuoji ant kelių ne kas laikyti, o jei dar su visa dėže :D
      O kodėl jūs keltu keliatės iš Kylio? Taigi, nuo manęs Briuselis tik 1,5 val traukiniu, tai vadinasi ir atstumas iki Lietuvos beveik tas pats ar tik truputį ilgesnis. Man, rodos, pas mus "prisuko" 1700 km. Neįsivaizduoju, kaip katinas ištvers jūrą. Beje, kiek pamenu, tas maistas kaip tik ir buvo katinams kaip ir nuo pykinimo, nes sako, kad ir mašinoj juos užsupa. Katinas katinui nelygu.
      Va, net susiradau tą maistelį (dar turėjom) - papildą. Vadinasi jis Calming aid. Natural formula. Helps reduse stress, tension, travel fireworks, grooming. Kaip supratau iš etiketės, natur produkt :)

      Panaikinti
    5. :* ačiū, ačiū, ačiū, Rasa! Tu nuostabi!

      Atstumas tikrai panašus iki Lietuvos. Ai, net ir nežinau, kaip čia taip sugalvojom. Kad mažiau vairuot reikėtų, tikriausiai… reikės pagalvoti, kokie ten buvo argumentai :)

      Panaikinti
    6. Rasa, man irgi praplėtei akiratį apie tą maistą - kitą kartą mes savo ryžam Profesoriui duosim tos raminančios pagalbos, bent bus aišku nuo ko apdujęs.

      Sėkmės kelionėj, Rūta :). Lauksim katiniškų (ir ne tik :) įspūdžiu po kelionės.

      Panaikinti
  6. Perrimu estafetę "Kaip labai gerai yra turėti Katiną". Netrukus… ;)

    AtsakytiPanaikinti