2014 m. sausio 16 d., ketvirtadienis

Šeimyniški Naujieji metai Londone

Arklio metus sutikom Londone. Nežinau, ar tai į gerą, ar į blogą, bet sutikom smagiai. Kita vertus, ar ne arkliui skirta visą laiką svetimais keliais risnoti?





Ketvirtą kartą į Londoną išsiruošėm automobiliu. Ne iš kokio tai mandrumo ar nuotykių troškulio - paprasčiausiai nebebuvo traukinio bilietų, o lėktuvu atgal buvo galima skristi tik per Barseloną su 8 valandų palaukimu. Pasidomėję eurotunelio įkainiais pasirinkom elementarų keltą iš Dankerko į Doverį. Perkėlimas pirmyn-atgal mums sukainavo apie 120 eurų ir jokių kelių mokesčių.




Į Londoną nuvažiavom tiesiu keliu - nereikėjo nei kokio žiedo paimti, nei skausmingai teleportuotis į kelią dešinėje, nei pan. Trumpiau tariant - išvengėm visų nemalonių važiavimo neteisinga kelio puse potyrių. Kaip šturmanas, galiu pasakyt, kad net buvo paprasčiau nei kelionės metu Škotijoje. O vairavimas Londone? Na, anot Mariaus, ten viskas vyksta taip lėtai, kad avarijos tikimybė taip pat labai labai labai maža.





Pirmas vakaras Londone prabėgo vaikštinėjant po lemputėmis išmargintas gatves, besižvalgant į parduotuvių vitrinas, besisukant karuselėje ir jaukiai besišnekučiuojant "The Queen's Arms" pub'e Kensingstone. Koks šviesus tas Londonas šventiniu laikotarpiu!






Paskutinę 2013 metų dieną praleidome, sakyčiau, visai kultūringai - aplankėm N-18 japonų shunga parodą British museum (kovo 6 dieną startuoja paroda, skirta vikingams), sukirtom smagius pietus Londono Chinatown'e, gerokai nusiaubėm penkių aukštų Waterstone knygyną (203-206 Piccadilly) ir  marškinių parduotuves Jermyn street'e (ypač Charles Tyrwhitt'ą). Ir… staiga supratom, kad jau artėja Naujųjų metų vakaras, nes ėmė užsidarynėti parduotuvės, o pardavėjai pradėjo linkėti smagių naujųjų. Tai mes ir nebelaukėm kol į restoranus pradės rinktis vakarėlius užsisakę londoniečiai ir jų svečiai - sėdėm į raudoną dviaukštį ir nudundėjom sutikti 2014-ųjų.

Sausio pirmoji Londone išaušo siaubingai vėjuota ir šlapia - net keista, kad išvakarėse oras buvo nurimęs, o žibančios lempelės ir įvairiausi papuošimai ramiai karojo nuo medžių šakų ir balkonėlių ir nė nemanė sukrutėti. O sausio pirmosios diena… norėjosi tik voliotis lovoje su naujomis knygomis. Bet mes ištvermingesni ir pratę prie briuselietiškų oro nesąmonių - ryžtingai išžygiavom faiv o'klok'o arbatėlės Saachi galerijoje. Tai ta proga ir po galeriją pasivaikščiojom. Esant šalia tikrai verta verta čia užsukti.






Paskutinę dieną, prieš pasukdami link Briuselio, nutarėm pasivaikštinėti aplink Brick Lane'ą, pagrybavom Spitalfields Market'e, užtikę vienoje gretimoje gatvelėje gatvės maisto palapines gardžiai sukurtom porciją kiniškų koldūnėlių, įsigijom vieną kitą daiktelį TK Maxx'e ir vizitas Londone šįkart baigėsi. Jurga mus pamaitino ir drauge su Miša ir Maša išmojavo namo. Laukė rami kelionė keltu per Lamanšą ir gabalas tamsoje per gimtąją Europą.


P.S. Ačiū, mieli giminės ir draugai, už nuostabią viešnagę. Mes dar grįšim 2014-aisiais (ha ha ha), nes kasmet įkeliam kojas į tą Jūsų Londoną :)

4 komentarai:

  1. o jau kokio gražumo man 4-a nuotrauka su laivo deniu! įsimylėjus keltą! ;)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. tai teks dabar Tavo šeimynai keltais keliauti :)

      Panaikinti
  2. :) nu vat kad nedrąsu... paskui kur su ta mašina dingt kitam krante, kai sėdi toj pusėj kur vairuot reikia...?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Mums irgi taip atrodė, kad gal bus šiokia tokia isterija, bet realybė buvo visai nieko - vis tiek važiuoji su srautu viena į vieną pusę - tai nereikia nieko lenkti ar sukti į dešinę :)

    AtsakytiPanaikinti