2012 m. spalio 1 d., pirmadienis

Papjauti savo namuose

Šiandien grįždama iš prancūzų, prieš pasukdama į savo gatvę, prie vieno pusrūsinio buto langų pamačiau degančias žvakutes, suguldytas skintas gėles ir pliušinius žaislus. Kaip nemačiau jų eidama ryte? Esu priblokšta savo nepastabumo - tikriausiai iš tolo pamačiusi šūsnį gėlių, nuotraukų ir žaislų nusprendžiau, kad tai... šiukšlės. Nes gi pirmadienis, nes gi po savaitgalio...

Grįžusi namo iškart puoliau internete ieškoti kas nutiko. Pasak belgų spaudos, penktadienį vakare iš darbo grįžęs vyras namuose rado išpjautą šeimą - žmoną ir tris vaikus. Kaip pasakoja pats vyriškis, kai grįžo iš darbo - namuose nedegė šviesa, buvo tamsu ir jis pašaukė savo vaikus. Niekas neatsiliepė. Sunerimęs jis uždegė šviesą ir išvydo ant grindų, kraujo klane, gulintį savo vyriausią sūnų ir žmoną, priešais televizorių - antrąjį sūnų. Negyvą savo jaunėlį vyras rado kitame kambaryje. Visiems buvo perpjautos gerklės.

Belgų spauda spėjo paviešinti, kad vyras kaltina tame pačiame restorane indų plovėju dirbusį jauną (26-28 m.) vyrą iš Bangladešo. Pastarasis gyveno tame pačiame kvartale, žinojo išžudytos šeimos butą ir penktadienį nepasirodė darbe. Motyvas? Sako, kad pavydas darbe... Ir to pakanka tam, kad papjautum 6-8 metų vaikus ir jų motiną?

Perskaitytas trumpas straipsnis mane sukrėtė. Ne tik todėl, kad kažkas įvykdė tokį siaubingą nusikaltimą ir ne tik todėl, kad visiškai kaimynystėje, ir ne tik todėl, kad retkarčiais praeidavau pro tuos gatvėje žaidusius vaikus. Pirmiausia atėjo mintis, kad visą penktadienį dirbau namuose ir nieko negirdėjau - žinoma, nebūčiau galėjus - išskerstos šeimos namas stovi kitoje gatvėje. Ir jų kaimynai nieko negirdėjo. Lygiai taip pat gali negirdėti visų mūsų kaimynai ir mes patys...


Šiandien po pietų policija paskelbė įtariamojo Alam Khorshed paieškas. Ieškomas 29 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, maždaug 1 m 65 cm ūgio vyras iš Bangladešo. Visus žinančius apie šio vyro buvimo vietą ar jį pastebėjusius prašoma apie tai pranešti policijai nemokamu telefonu 0800 30 300 arba el.paštu avisderecherche@police.be

Woman and 3 children found dead
I need to know what happend to my children
Une femme et trois enfants égorgés à Etterbeek
Drama à Etterbeek: le Parquet <irrité> par les déclarations dans la presse



9 komentarai:

  1. košmaras. šiuolaikinis gyvenimas toks. niekas nieko negrisės ir niekas niekm nepadės. o smurtas ir žiaurumas vis didėja. baisu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Norėtųsi tikėti, kad yra kitaip, bet tokios sukrečiančios istorijos verčia tuo abejoti...

      Panaikinti
  2. Šiurpu. Ir kai pagalvoji, kad tokios istorijos nutinka ne kažkur už jūrų marių, o visai šalia. :(

    AtsakytiPanaikinti
  3. Atsakymai
    1. Mh. Ir slogu kiekvieną kartą, kai tenka praeiti ta gatve (o reikia beveik kiekvieną kartą, kai išeinu iš namų). Vis renkasi žmonės, kurie atneša gėlių, vaikiškų piešinių, žaislų, uždega žvakutes ar tiesiog sustoja minutei kitai... O ir tvarkos sergėtojai ten vis rymo ir policininkai darbuojasi.

      Panaikinti
  4. Baisu... Mačiau per žinias šitą nuotrauką fone su prierašu "Drama in Etterbeek", bet nepagalvojau kad taip baisu. O kurioje gatvėje tai įvyko? Nes prieš kokias 3-4 savaites (nepamenu tiksliai) beeidama Froissart gatve pamačiau irgi užtvertą priėjimą prie vieno namo, policijos užantspauduotas duris ir gėlių puokštes ant laiptų... Matyt irgi kažkas panašaus įvyko - nejauku patapo, nes juk irgi visai šalia...

    AtsakytiPanaikinti
  5. Sigita, šitai nutiko General Capiaumont gatvėje. Mačiau, kad viename Froissart gatvės name buvo gaisras (tiksliau, mačiau apdegusias sienas ir apjuodusius langus) - gal prie jo ir buvo Tavo matytos gėlės (beveik Froissart ir Belliard gatvių sankryžoje)?

    Bet koks skirtumas... vis tiek - baisu, gaila ir liūdna.

    AtsakytiPanaikinti