2011 m. gruodžio 8 d., ketvirtadienis

Vakarienė Gente: WOK WOK ir mažoji "Cafe t'Galgenhuis"





















Tą vakarą, kai Gente drauge su miesto istorijom ir vaiduokliais šmirinėjom tarp rūko klosčių, užsukom ir į dvi šiltas užeigėles - vienaip ar kitaip - esame gyvi padarai ir valgyti norisi net ir ūkanotos romantikos akivaizdoj. Sotus gi, ja nebūsi.

Pirmoji - wok wok užeiga netoli pagrindinės miesto aikštės. Apgailestauju, kad pavadinimo neprisimenu, bet tikriausiai, kad ji viena tokia mieste ir tėra.























Mums patiko jauki aplinka, išradingi staliukai - skaitalų stoveliai, septyni, o gal net septyniolika nykščių, įsitaisiusių ant pakylėtos lentynėlės, smagi muzika, samanėlių siena ....























...greitai paruoštas ir skanus maistas. Na, koks ten maistas, makaronai su daržovėm ir mėsa, bet vis tiek - skanus :)





















Antrojo stotelė Gente - miniatiūrinis baras "Cafe t'Galgenhuis", įsikūręs mažulyčiame suklypusiame namelyje netoli Gento kanalo. Jo (baro) yra tik tiek, kiek apšviestų langų - pusantro aukšto. O lipant siauručiais laiptais į tą pusantrinį aukštą, parašyta, kad grindys išlaiko nedaugiau kaip 7 personas. Sėdėjom šešiese - sijos negirgždėjo, tad drąsiai išragavom ir po bokaliuką alaus. Žinoma, padavėjas į tą pusaukštį nelipo - saugumo dėlei teko patiems keberiotis iki baro.





























Beje, pirmame aukšte vietos irgi ne per daugiausiai - keturi ketvirtainiški staliukai ir baras. Bet po namų - ištisi rūsių labirintai, kuriuose viso labo tik WC :)





























Priešais šį nykštukinio dydžio bareliuką, kitoje siauros gatvelės pusėje veikia didžiai populiarus naktinis klubas-baras, į kurių šniūrais traukė studentaujantis jaunimas. Atrodo, kad atvėsus orui, visi Gento gyventojai sulindo į barus, klubus ir namus - gatvės tuščios, net aidi kai žingsniuoji akmenimis grįsta gatve. O pravėrus užeigų  duris tarsi plyštas tos tuštumos uždangalas - į veidą siūbteli linksmas šurmulys, pilstomo alaus kvapas ir dar kažkas toks šiltas ir jaukus... Jau dabar jaučiu, kad grįžus namo pritrūks tokių spontaniškų iškilų į gretimus miestelius, pasivaikščiojimų kanalų krantinėmis ir tiekos atradimų...

Ūkanotas rudens vakaras Gente





















Vieną ūkanotą rudens vakarą, kai per drėgnas rūko užuolaidas nesimatė nei pakelėse stirksančių plikų uosių, nei anapus gatvės susispraudusių belgiškų nameliukų, patraukėm į Gentą. Tiesiog šiaip sau, pabūti, pasivaikštinėti, rūko tirštumyne pažaisti slėpynes su miesto vaiduokliais... Tikras Haufo miestas...





















... paskendęs tyliuose kanaluose....




















2011 m. gruodžio 5 d., pirmadienis

Automobilio pirkimo ypatumai Belgijoje




















Kai mūsų Leopoldas Lambikas I pradeda medžioti šlepetę, prieš ją iš baimės šiauštis, puldinėti ir slėptis nuo jos  po sofa, tai patyliukais iš jo pasišaipom, kad mažas ir kvailas, tai prisidaro sau ir linksmybių, ir šiurpuliukų. O vat, kai sugalvoji Belgijoje pirkti automobilį ar nuomotis butą - gali pakliūti tiesiai į klasikinę sukčių pasakaitę. Tai ir pasilinksmini, ir reakciją pasitikrini ;)

Pirmą kartą su fiktyviais skelbimais ir istorijom apie į Ukrainą išvykusiais buto savininkais, raktais per DHL ir panašiais triukais susidūriau kai dar ieškojom buto trumpalaikei nuomai. Buvo truputį apmaudu, kad ne iškart pažinau sukčius, bet tuo pačiu džiaugiausi, kad pažinau :) Tai kai brolis sumanė Belgijoje pasidairyti naudoto automobilio, keli skelbimai iškart sukėlė įtarimų, o gauti atsakymai iš savininkų - uždegė pavojaus signalus "sukčiai".

Radom Auto Scout 24 svetainėje kelis patrauklius skelbimus. Parašėm savininkams, kad sudomino jų parduodami automobiliai. Tai vienas iškart atsiuntė puslapio ilgumo atsakymą su išsamiu paaiškinimu, kad esą jis esantis gydytojas, priklausantis "gydytojai be sienų" organizacijai ir todėl turėjęs išvykti iš šalies, o automobilio pergabenimas būtų brangiai kainavęs. Tai jis tą automobilį, paliktą saugojimo aikštelėje, nori parduoti kuo greičiau ir jei mes esam susidomėję, jo tarpininkas automobilį pristatys mūsų nurodytu adresu nemokamai ir mums patogiu laiku. Šlamštas. Visiška nesąmone, mes gi neklausėm nei kas jis toks, nei kodėl tą mašiną pardavinėja.

Originalo tekstas toks (jei gausit tokį patį - gali iškart trint):

Bonjour,
    Je vous contacte au sujet de notre voiture (Audi A3 1.9 TDi, DIESEL,1998, 235000 km)  toujours disponible au prix de 1500€. Elle est en très bon état, pas de problème mécanique ni électronique, elle n'est pas non plus gagée, ni accidentée et tous ses papiers sont en règles.  Ma voiture est actuellement auprès d'un livreur à Jurbise en Belgique dans le 7050.
 
RAISON DE VENTE:        

   Ma femme et moi voudrions voyager pour raison d'ordre professionnelles car je suis un médecin sans frontières. Nous avons donc jugé bon d'emmener notre voiture avec nous mais il s'est fait qu’à l'aéroport nous avons été surtaxés par les frais d'expédition de colis (voiture), ne disposant plus d'assez d'argent pour payer ces frais plus les divers frais de douane dans notre pays d'accueil nous avions décidé de la vendre à ce prix (1500€) afin de vite trouver un preneur. Ainsi nous avons contacté un transporteur particulier à qui nous l'avions confiée à Jurbise avec tous ses documents en règles. Il va vous la livrer à votre domicile sans aucun frais de transport si vous êtes vraiment intéressés. Vous n'aurez qu'à lui payer le prix de notre voiture  à votre domicile (espèce) car comme convenu  avec lui avant notre départ les frais de livraison sont à notre charge. Elle a été expertisée le 31 Octobre 2011 avant notre départ. Si notre offre vous intéresse toujours et que vous êtes un acheteur sérieux veuillez nous laisser vos coordonnées ci-après:
 
Nom.....................................................................................
Prénom.................................................................................
Code postal............................................................................
Ville.......................................................................................
Pays.......................................................................................
Adresse, Rue domiciliaire..........................................................
Numéro de téléphone portable...................................................
Numéro de téléphone fixe...........................................................

 
 
    Afin qu'on puisse convenir rapidement d'un rendez-vous de livraison avec vous. Merci de vite nous répondre si vous êtes vraiment intéressés et sérieux. Nous vous rappelons que la transaction se déroulera à votre domicile contre de l'espèce et les frais de livraison sont à notre charge donc il n'y a pas d'inquiétude à se faire.
 
Cordialement
Mr & Mme DURANT.


Ok,  šitą praleidom ir netrukus sulaukėm dar vieno labai malonaus pardavėjo Didje laiško. Jis mums tris dienas vis siuntė prašomą informaciją, kol galiausiai atsiuntė tokią pačią anketą ir paaiškinimą kodėl parduoda mašiną. Esą "staiga" padidėjo jo šeima ir jis turįs pirkti didesnę mašiną. Na, staiga ar ne staiga, bet priežastis įtikinamesnė, nei gydytojo be sienų. Nusiuntėm telefono numerį ir laukiam skambučio.

Po pusdienio paskambino Didje (telefono numerio nerodo). Sunkiai, bet šiaip ne taip susišnekėjom prancūziškai (valio man). Sukčius Didje paaiškino, kad jis atstovaujantis pardavėją, kuriam šiuo metu prireikė išvykti į Prancūziją (užsidegė viena pavojaus lemputė). Mums automobilį jis gali pristatyti bet kada, išskyrus šiandien, jei tik mes mokėsim grynais (antra pavojaus lemputė). Hm, na, sakom, kad norim gi prieš tai apžiūrėti ir išbandyti tą automobilį. Didje pažada susisiekti su savininku ir mums perskambinti, kada atveš išbandyti automobilį. Tres bien. Laukiam. Po valandos Didje perskambina ir sako, kad savininkas nesutinka, kad mokėjimas būtų grynais, jis nori, kad užmokestis būtų pervestas per Western Union (trečia pavojaus lemputė). Na, kur gi ne, sakom, kad mums atrodo svarbiau pirmiau apžiūrėti ir išbandyti automobilį ir tada, kai sutarsim, kad mes jau jį perkam, diskutuoti, kaip už jį atsiskaityti (o ir pirmenybę teiktumėme mokėjimui per banką). Sukčius Didje sako, kad oi ne, pirmiau reikia susitarti, kaip mes apmokėsim, nes tik po to jis pristatys automobilį. Nu, vsio, jau ir visos pavojaus sirenos užkaukė. Paklausiu, ar galiu jam perskambinti vėliau, nes man reikia pasitarti su vyru. Kažkaip ėmė tas Didje ir atsijungė, ir ... nebeperskambino. Tikiuosi, kad lengvų aukų jis neras.

Jei  jūs sumanysit pirkti Belgijoje automobilį (seną ar naują), gali praversti šitas labai geras puslapis su keliomis nuorodomis į reikiamas belgiškų dokumentų formas ir taisykles. Sėmės! O mes bandysim dar kartą :)

2011 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis

Pigūs skrydžiai su "Ryanair"

Pigūs "Ryanair" skrydžiai maršrutu Briuselis-Kaunas-Briuselis (arba atvirkščiai - Kaunas-Briuselis-Kaunas) beveik visuomet užpildyti Belgijoje viešinčiais, gyvenančiais ar besimokančiais lietuviais. Retkarčiais įsimaišo koks užsienietis ar su persėdimu skrendantys taupūs turistai. O ko gi neskraidyti su airiais, kai į abi puses galima sukarti už mažiau kaip šimtą litų? Retkarčiais pasitaiko tokių akcijų, kai kelionė į vieną pusę tekainuoja 9 litus. Pigiau grybo, pigau autobuso bilieto su nuolaida Kaunas-Vilnius ir jau nekalbu apie kitų skrydžių kampanijų siūlomas kainas.

Na, žinoma, kaina lygi komfortui. Tikrai tik tiek. Nes saugumui ir punktualumui "Ryanair'as" skiria ypač daug dėmesio, todėl vargšams keleiviams tenka greitai įsiregistruoti, ilgokai pastoviniuoti užsiregistravusių keleivių gardelyje, po to greitai greitai nubėgti distanciją terminalas-lėktuvas ir įlėkus į lėktuvą klestelėti į artimiausią neužimtą kėdę bei virtuozišku judesiu, kol dar nepradėjo lėktuvas važiuoti pakilimo taku, užsisegti diržus.

Kitas ne-komforto momentas - skrydis. Ne, nepagalvokite, kad nepatogios keleivių kėdės, mokami tualetai, kad negražios skrydžių palydovės ar surūgę stiuardai. Viskas su įgula ir įranga tvarkoje. Blogiausia tai, kad viso skrydžio metu tenka atidirbti už pigius bilietus - išklausyti atitinkamą kiekį reklaminių pranešimų apie kompanijos kalendorius su pusnuogėm stiuardesėm, momentinės loterijos bilietus, bedūmes cigaretes, pigias telefono korteles, duty-free kvepalus ir laikrodžius, karštą maistą ir šaltą alkoholį. Visai kaip "Dar pažiūrėsim" etiude, kur jauna pora panašiai atidirbinėja už nemokamai gautą butą :)


















Kitas "Ryanair'o" trūkumas tas, kad kompanija savo lėktuvus tupdo gerokai nutolusiuose oro uostuose. Kad leidžiasi Kaune - tai man labai gerai, bet kad kyla Charleroi - jau ne be taip puiku. Mat šitas oro uostas įkurtas maždaug 60 km nuo Briuselio nutolusiame mieste. Tad visuomet (nebent surandi ratuotą kompaniją) prie kaštų reikia pridėti po 13 eurų į vieną pusę ir maždaug po papildomą valandą prie planuojamų laiko išeigų.










Maršrutu Briuselis-Charleroi-Briuselis maždaug kas pusvalandį kursuoja autobusas. Į Liuksemburgą žaliai išpaišytas autobusėlis važiuoja 24 kartus per dieną. O tvarkaraštį rasite čia. Bilietus galima įsigyti internetu, vietoje, oro uoste įrengtame terminale (mokant kortele) arba kioske (mokant grynais).

Galima naudotis taksi paslaugomis, bet įtariu, kad tokiu atveju geriau skristi su normaliomis Briuselio avialinijomis, nes bilieto kaina turėti gerokai šoktelti į viršų.

Trečias būdas (jei neskaičiuoti draugiško automobilio) - keliauti 20 min. autobusu (linija A) ikiCharleroi traukinių stoties ir iš ten traukiniu važiuoti į Briuselio Gare du Midi. Į bilieto kainą, kuri, sako, yra mažesnė nei sėsti į tiesioginį autobusą oro uostas-Briuselis, įskaičiuota kelionė autobusu ir traukiniu. Bilietą galima įsigyti visose Briuselio traukinių stotyse ir oro uoste.

Na, o čia rasite žavų interaktyvų Charleroi oro uosto terminalų žemėlapį :)

Kas retkarčiais žavaus nutinka "Ryanair'o" skrydžiuose - tai įsėdęs koks provincialiai ekscentriškas politikutis. Taip, taip ir šiomis linijomis naudojasi vadinamieji "išrinktieji". Vat, kaip ir šį kartą kai skridau į Kauną, įlipau į lėktuvą viena paskutiniųjų ir neapdairiai klestelėjau į laisvą vietą šalia kostiumuoto vyriškio. Dar net nepraėjus porai minučių supratau savo klaidą, bet trauktis, deja, jau nebebuvo kur. Taigi, atsisėdau šalia pagiringo Suvalkų provincijos politikučio su aptriušusia padėjėja. Tikrai ne kokios garuojančios pagirios buvo blogiausias jų atributas, o nepaliaujantys plepalai saikingai pakeltu tonu ir įgulos aptarinėjimas. Vai, kodėl gi tie stiuardiesai tokie linksmi? Gal kaip ir mums, jiems buvo sunki naktielė su alumi, tai inkalė prieš skrydį stuopkielę. O jau tas ir anas kokie linksmuoliai - negali jie būti blaivi. Aptarę įgulą, politikierius ir jo padėjėja sumanė pirkti suvenyrinį pingviną, nes, matai, darbo vietoj psichologai pataria turėti gyvūnielį. Nenusipirko jie to gyvūnielio, nes stiurdas pamanė, kad jie... juokauja ;) Ha ha ha, o anglų kalbos žodynas buvo nepakankamas, kad suvalkiečiai paaiškintų tikrai norintys pirkti pingviną :)))). Na, ir taip visą kelionę  - juokeliai, pritariamas padėjėjos krizenimas ir nuolatinis pasistiebęs žvalgymasis - ar mane jau visi bendrakeleiviai pažino, ar pokštauti reikėtų garsiau? O ta mergelė šalia su knyga ar jau pažino? Hm... ne, tai gal ne lietuvė kokia, gi kitaip kartu krizentų iš briliantinių pokštų. Va jėėėė..... Džiaugiuosi, kad tai nebuvo ketvirtadienio skrydis iš Zaventemo oro uosto. O tai su Briuselio oro linijomis skraidžioja mūsų EP nariai ir jų svečiais, o kaikurie jų ypač mėgsta garsiai ir durnai pasirodyti kas jie esą. Tai žinot, keli tokie politikučiai viename lėktuve - garantuotas galvos skausmas :)

Skriskit su "Ryanair'u" - jo paslaugomis naudojasi mažai politikų :)

2011 m. lapkričio 30 d., trečiadienis

Priešgaisrinė sauga belgiškai

http://www.if.lt





































Šiandien per prancūzų pamoką apturėjom ne tik plus-que-parfait, bet ir priešgaisrinės saugos mokymus. Na, tokį trumputį praktikumą :) Artėjant pertraukai, mokytoja informavo, kad štai 11 val. jau tuoj tuoj sukauks sirena (neišsigąskite) ir visi turėsim vorele laiptais nusileisti į pastato pirmą aukštą, išeiti lauk ir pereiti į kitą gatvės pusę. O tada, ji mus suskaičiuos, ar niekas nesudegė. Na, apsirengėm paltukus, susimuturiam šalikus ir laukiam mes tos kaukiančios sirenos (įsivaizdavau, kad ji kauks ne mažiau kaip toji ant "Redos" sienos per sausio 13). Lygiai vienuoliktą - tyla. Penkios minutės po - tyla. Hm. Mokytoja išėjo pasiteirauti administracijoje, gal kartais gaisras atšauktas. Ten sako, kad ne, laukit. Dar penkios minutės - tyla. Keista. Pradarom duris, o ten - tokia  ramiai zvimbianti sirena (labiau primenanti argonautus viliojusias jūrų mergeles, nei pavojaus signalą). Ištrepsėjom visi lauk, pastoviniavom, parūkėm, paplepėjom ir pargūžėjom į klasę. Mokymai baigėsi, prasidėjo pamoka.

Nieko ten  ypatingo nebuvo tuose mokymuose - nei dujokaukių, nei dirbtinio kvėpavimo, nei panikos. Tad nuobodžiai besigelbėdama nuo gaisro aš prisiminiau nemirtingą kolegės Rūtos pasakojimą apie atominius mokymus VDA. Kaip visa akademija entuziastingai ruošėsi atominei evakuacijai - tekstilininkai gamino tvarsčius, skulptoriai - neštuvus, o nuskambėjus pavojaus signalui, visa akademija apsigobė baltomis paklodėmis ir draugiškai ėmė šliaužioti Vilnelės pakrantėmis. Kaip porina Rūta, studentams džiaugsmo buvo per akis, o užsienio turistai spoksojo akis išvertę. Ką gali žinoti, gal gi koks performansas? :)

Aš savo trumpoje gyvenimo tais laikais patirtyje, apturėjau tik vienus mokymus. Pradinėse klasėse visi treniravomės kuo greičiau užsimaukšlini priplėkusias dujokaukes. Įsispraudimo į tas gumines kaukes technologijų nebepamenu, bet stipriai įstrigo tai, kad jos baisiai pešė pradinukų plaukus :)