2013 m. spalio 17 d., ketvirtadienis

Eben-Emael fortas

photo by Ruta StK.

Milžinišką fortą St. Pieters kalnuose aplankėme prieš pradėdami grybauti. Planavom pasielgti priešingai, tačiau nuobodūs kamščiai remontuojamame greitkelyje kiek pakeitė sumanymus. Eben-Emael fortą, beskaitydamas Roberto Petrausko knygas atrado Laurynas. Kaip jis pats išreiškė nuostabą, "gyvename čia jau trečius metus, o iki šiol neaplankėme nei vienos, II Pasaulinio karo vietos". Na, taip, sutinku (išskyrus tai, kad mes su Nerijum ir kompanija jau esam aplankę Hitlerio bunkerį - vilko guolį ir  trumpam pasižvalgę po Stavelot'ą).

photo by Ruta StK.

photo by Ruta StK.

photo by Ruta StK.

Mano skepsis dėl šio forto išgaravo iškart jį pamačius. Tai gigantiškas požeminis kompleksas, praktiškai nepaiimama tvirtovė, įrengta tarp Lježo ir Mastrichto, šalia Alberto kanalo ir Olandijos sienos. Šis fortas buvo pastatytas ir įrengtas 1930-1935 m. ir tuo metu buvo didžiausias karinis fortas pasaulyje. Eben-Emael įtvirtinimai buvo skirti apginti Belgiją nuo Nacistinės Vokietijos puolimo.

photo by Ruta StK.

Deja, 1940 m. gegužės 10 d. įtvirtinimą sklandytuvais nusileidę Vokietijos pėstininkai neutralizavo per mažiau nei 15 minučių. Kad nereikėtų man "perrašynėti" istorijos, pacituosiu gudriąją Wikipedia (kas norite plačiau, galite pasiskaityti angliškai):

"1940 m. gegužės 10 d. 78 vokiečių parašiutininkai (iš dalinio, kuris vėliau tapo 1-ąja parašiutininkų divizija) kariniais sklandytuvais DFS 230 nusileido ant forto viršaus. Parašiutininkai atsigabeno daug sprogmenų fortui ir jo artilerijai naikinti. Fortas neturėjo apsaugos nuo oro atakų ir kulkosvaidžių lizdų forto viduje. Pirmuosius parašiutininkus parėmus vokiečių 151-ajam pėstininkų pulkui gegužės 11 d. 13:30 tvirtovė kapituliavo, pasidavė 1200 belgų kareivių.

photo by Ruta StK.

Požeminis fortas Eben-Emaelis buvo Belgijos viltis apginti savo rytines sienas. Jo užduotis buvo ginti, o prireikus sunaikinti tris itin svarbius tiltus. Fortas taip pat gynė pietuose buvusį Vise’s praėjimą. Kad šioje vietoje reikalingas Lježo priėjimus ginantis fortas buvo suvokta dar XIX a. pabaigoje, bet jis pasirodė vertas dėmesio tik po to, kai buvo iškastas Alberto kanalas. Tvirtovė buvo pabaigta tik 1935 m., ji gynė juostą tarp upės ir kanalo. Plieno ir gelžbetonio bokštelių ginama tvirtovė atrodė neįveikiama.

photo by Ruta StK.

Vokiečiai iš anksto suplanavo forto užėmimą. Ruošdamiesi jie treniravosi pulti natūralaus dydžio tvirtovės išorės maketą okupuotoje Čekoslovakijoje. Tam jie panaudojo neseniai pastatytą ir užgrobtą Benešo sienos fortą, kurio planas buvo artimas Eben-Emaeliui. Buvo suplanuota, kad fortas bus paimtas kareivių, kurie į fortą atskris sklandytuvais. Parašiutai tam mažai tiko, kadangi sunku dideliam būriui kareivių sėkmingai nusileisti parašiutais į nedidelį plotą. Parašiutininkai buvo aprūpinti kryptiniais užtaisais (kurie tada buvo naujovė) šarvuotiems bokšteliams naikinti.

photo by Ruta StK.

photo by Ruta StK.

Photo by Ruta StK.

Vokiečiams gera žvalgyba, atidus pasiruošimas ir belgų nepasiruošimas padėjo 1940 m. gegužės 10 d. sėkmingai įvykdyti operaciją. Eben-Emaelio užgrobime buvo panaudotos dvi naujovės – desantiniai sklandytuvai ir kryptiniai užtaisai. Oberleitenanto Rudolfo Vitzigo (Rudolf Witzig) vadovaujami sklandytuvai nusileido ant forto „stogo“. Tada parašiutininkai kryptiniais užtaisais sunaikino ir sugadino šarvuotuosius bokštelius. Kulkosvaidžius naikino liepsnosvaidžiais.

photo by Ruta StK.

Photo by Ruta StK.

Photo by Ruta StK.
Belgai sunaikino vieną iš trijų svarbių tiltų, kad jo nenaudotų vokiečiai, bet tuo tiltų nebegalėjo atvykti papildomos belgų pajėgos.

Po užėmimo fortas buvo numatytas kaip požeminė gamykla V-1 raketoms, tačiau ji taip ir nepradėjo veikti.".

Photos by Ruta StK.

Šiandien foras atviras turistams, tačiau į ekskursijas prancūzų arba olandų kalba galima patekti tik iš anksto užsiregistravus, nes tai karinis objektas, iki šiol priklausantis Belgijos kariuomenei. Ekskursija nebrangi - vos 6 eurai. Kelionė požeminėmis patalpomis trunka apie 2 val. 30 minučių. 

Kaip jau tikriausiai supratote, mes į vidų nepapuolėm, bet visai smagiai pasivaikščiojom ant forto stogo bei apžiūrėjom į skraidančias lėkštes panašius artilerijos bokštelius, pasižvalgėm į plačias panoramas ir šiaip padurninėjom.

Rekomenduoju šį fortą aplankyti visiems istorijos mėgėjams, o ypač, aišku, karybos istorijos entuziastmas.

Eben-Emael forto adresas:
Rue du Fort 40
B-4690 Eben-Emael 
Belgique

6 komentarai:

  1. Iš kur čia tavo tokios detalios militaristinės žinios?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nu vat taip su tais fortais ir būna. Mūsų aplankytas Liukso-Prancūzijos (berods) pasienyje irgi buvo skirtas labai gintis ir laikytas nepaimamu, bet vokiečiai labai greit su juo susitvarkė. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Bent jau Belgijoje, tai man žinomas jau antras toks fortas. Pvz., Namur'o citadelę belgai pertvarkė taip, kad galėtų apsiginti nuo dujų atakų (nes per IPk būtent taip kareivius išrūkė), o vokiečiai atskrido lėktuvais ir paėmė įtvirtinimus be dujų. Čia būtų galima šypsenėlę nupiešti, bet gal nelabai korekt būtų. Šypt.

      Panaikinti
    2. Va, radau pavadinimą: Hackenberg'o įtvirtinimas-tvirtovė (http://mycosysofa.blogspot.be/2012/12/pabamb4jimai-nuo-sofos-apie-pasaulio.html)
      Žodžiu, prastai su tais fortais tiek belgams, tiek prancūzams sekėsi. ...šypt...

      Panaikinti
  3. C'est Berezina! Kaip tie prancūzai kartais sako :)

    AtsakytiPanaikinti