2012 m. gegužės 14 d., pirmadienis

Belgian Pride 2012

Šeštadienį visu garsu nušurmuliavo Belgijos gėjų paradas, sutraukęs daugiau kaip 50 000 dalyvių ir minias žioplių: palaikančių, smalsių, pašaipių, bet nei vieno nematėm atėjusio tam, kad išreikštų protestą ir neapykantą. Nors pastarųjų sekuliarioje ir gana liberalioje Belgijos visuomenėje, pasirodo, irgi netrūksta - iš homofobiškų paskatų buvo nužudytas homoseksualus vyras Ihsane'as Jarfi's, kurio atminimą tylos minute pagerbė visa spalvinga minia. Po jos sekė vieningas šūksnis prieš homofobiją.



Parado platformas lydėjo dydžiai garsi muzika, dėl kurios, tikriausiai, nebūtų buvę gėda ir Paryžiaus techno paradui. 



Vienas paskui kitą traukę vilkikai ir išmoningai papuošti autobusėliai plyšojo populiarias gėjų daineles, šiandieninius šokių aikštelių hitus ir kitokius tra lia lia bum. Kojos pačios kilnojosi, net šalimais stovėjusį gerokai pagyvenusi moters smagiai kraipė klubus ir į taktą linksėjo galva. Tai jau kalbėti apie mus ;)


Prisipažinsiu, kad nudžiugino pozityvi eitynių atmosfera, smagia nusiteikę dalyviai ir vaizdų ištroškę smalsuoliai. 





Mano šių metų parado favoritas - indiškai persirengusių vyrų grupės smaragdinė dievybė. Gražių bruožų žmogus su dailiu grimu ;) Ar gi ne žavus?




Sunkiai kažką panašaus įsivaizduoju Vilniaus Gedimino prospekte. Juk pirmos ir kol kas paskutinės eitynės labiau priminė "Bėgangtį taikinį", o ne linksmo vienminčių ir bendro likimo žmonių būrio žingsniavimą. Gal ne todėl, kad dalis mūsų visuomenės nėra tolerantiška (turiu mintyje daug platesnius netolerancijos barus, apimančius visus, kurie yra kitokie: ir kitataučiai, ir kitaip valgantys, ir kitaip gyvenantys, ir kitaip besirengiantys, ir t.t.), bet gal todėl, kad toji didesnioji visuomenės dalis negali susilaikyti nepareiškus nuomonės, kuri paprastai balansuoja tarp aštraus "ne" arba karšto "taip". 








Nenoriu daug čia mąstenti ir filosofinti. Nei apie išmoktą ar įgimtą toleranciją, nei apie tai, kodėl maskulinistinė visuomenė vis tiek yra homofobiška, nei apie jos pačios susikurtus užribius, kur stengiasi nustumti visus tuos kitus ir kitokius, kuriems priskiria visas blogiausias asmenines ir socialines savybes - nuo smirdančių kojinių iki kūdikių kraujo nuleidinėjo. Todėl, pabaigai pasidalinsiu maloniu akiai vaizdu: saulelei traukiant vakarop, mieste prasilenkėm su nuostabia pagyvenusių, pradėjusių žilti, trumpai nusikirpusių moterų pora. Tarpusavyje labai panašios, drąsios ir šiek tiek romantiškos. Atrodytų, kad taip paprastai, jaukiai ir kasdieniškai...


Na, ir jau visai visai pabaigai - judantys vaizdai iš įvykio vietos:



6 komentarai:

  1. Festivalis smagus, ką čia beprigalvosi ;)

    Prieš porą metų mano mėgstamiausi: https://picasaweb.google.com/100173375114435000017/RokiskioSeneliaiBriuselyje#5340201025107102130

    AtsakytiPanaikinti
  2. Atsakymai
    1. Bet žinok pagalvojau, kad visgi dalyviai drąsėja :) Pasižiūrėjus tavo nuotraukas šių metų, ir mano prieš porą metų darytas, matosi, kad panaudota paradui daugiau diržų, veržlių, kailiukų, karoliukų ir šiaip čiuda jiuda ką... :)

      Pirmoj nuotraukoj visiška egzotika, neprilygsta tavo mėlynajam ;)

      Panaikinti
    2. Pirmojoj tai jie tobuli kaip Atlantai :) o mėlynasis tai man tiesiog kelia estetinį pasigėrėjimą :)

      Bet buvo visaip apsirengusių: ir su kailiukais, ir su veržlytėm, ir su paprasčiausiomis T-maikutėmis, tiesiog objektyvas dažniau nukrypdavo į didesnė egzotiką :)

      O Taviškiai jūreivėliai - tai tokie beveik euroviziniai gražuoliai :)

      Panaikinti