He Yunchang, Neo Rauch, Francis Bacon ir Antoine Watteau

Aną šeštadienį darbinį nuovargį iškvėpavom tiesiai kultūrai į veidą ir nugriebėm visą Bozar'o grietinėlę: He Yunchang'o performansą Nirvana-Flesh, siurrealistinę, komiksinę, pop artišką ir dar kitokią Neo Rauch'o parodą Obsession of the Demiurge. Selectetd Works 1993-2012, Airijos dovanotą šiuolaikinio meno ekspoziciją su Francis Bacon'o kabineto reminiscencijomis ir efimeriškus Antoine Watteau muzikos bei dvaro gyvenimo atspindžius. 

Nedaugžodžiausiu. Watteau - kaip Watteau, bet ekspozicijos lygis (kaip Bozar'ui) - puikus. Sakyčiau, kad šitai mane ir nustebino labiau, nei gyvi pastelinių spalvų Antuano paveikslai. Šių bent jau reprodukcijas buvau mačius. Rekomenduočiau apsilankyti jei mėgstate muziką, baroką-rokoką arba nepažįstate Watteau.

Šiuolaikinis airių menas - šiuolaikinis ir be didelių pretenzijų. Aplankyti irgi rekomenduočiau, nebent ruošiatės skristi į Dubliną ir praleisti pusdienį puikiuose jo muziejuose. Jei ne - pasinaudokite proga - airių kuratoriai puikiai padirbėjo.

Neabejotinai saldžiausia airių ekspozicijos vyšnia - F. Bacon'o kanbinetas. Tai koncepuali dailininko studijos Londone replika, suteikianti progą pro durų plyšį patyrinėti tapytojo aplinką, rinktus vaizdus ir informaciją bei išvysti jo paskutinius taip ir nepabaigtus paveikslus. 

Spring is Here

Šią savaitę ėmė ir atėjo pavasaris. O jau atrodė, kad prasidėjo Amžinoji Žiema, tik niekas nenorėjo tuo patikėti. Manė, kad klimato atšilimas, kad anomalijos nenuspėjamosios ir kitokie paprastai paaiškinami gamtos reiškiniai.

Ruta Šepetys Briuselyje

Žinau, kad jau kažką įdomesnio apie mūsų išgyvenamą Briuselį pasakojau prieš...galybę dienų. Kaip bebūtų banalu - darbas (kad ir freelancinis) ir vienas per kitą besiverčiantys įsipareigojimai (prisiimti pačios, žinoma) graužia sąžinę ir neleidžia atverti "naujo pranešimo" langelio. Bet šįryt, atsikėliau anksčiau nei sąžinė, patyliukais pasidariau smagų puodą baltos kavos ir besidairydama per petį atgal, ar neatsliūkina prabudusi sąžinė, spragtelėjau pele, kad sukurčiau naują įrašą. Puiku, ji dar neprabudo, tačiau nerizikuosiu kurdama kažką ilgesnio apie save, o pasidalinsiu žinute apie šią savaitę Briuselyje viešėsiančią Ruta Šepetys.

Manau, kad autorės pristatynėti ir liaupsinti nėra ko - visi ją žino ir visi turi nuomonę apie jos sukurtą "Tarp pilkų debesų" ("Between Shades of Gray"). Vieniem nepatiko apelsinas, kitiems - dantų krapštukas, tretiems - palei jūrą kurkiančios varlės, tačiau tik visiškas kietakaktis atsisakytų pripažinti, kad tai viena iš nedaugelio lietuvišką istoriją pasakojančių knygų, kuri pasiekė tokią plačią auditoriją visame pasaulyje.

Tiesa, ketvirti ir penkti burba, kad kažkokia amerikietė vat, ėmė ir pasigviešė "mūsų" tautinius skaudulius, kad praleido daug nežmoniškai karčių ir svarbių detalių. Ir žinot, nors mano giminės vyrai juodavo Sibiro šachtose, o moterys su vaikais nuo kelialapių į šiaurę slapstėsi svetimuose namuose, aš nieko prieš, kad romaną Ruta prikamšė holivudinių triukų ir ar kažką parašė "ne iki galo teisingai". Tegu. Man daug svarbiau, kad ji šią istoriją parašė ir kad ją, skirtą paaugliams, perskaitė ir daugybė suaugusių. O jei konkurencijos nirtulys ir nuoskauda paskatins ir kurį nors Lietuvos autorių sukurti ką nors panašaus - man atrodo, kad tik geriau, ar ne? Turėsime dvi, į 27 pasaulio kalbas išverstas, knygas apie mus.

O parašyti norėjau apie tai, kad šią savaitę Briuselyje bus galima susipažinti su Ruta Šepetys, su ja padiskutuoti, jai padėkoti arba papriekaištauti ir gauti jos parašą, nes kovo 26 d. (antradienį) 19 val. Watterstones knygyne Briuselyje vyks susitikimas su autore ir jos knygų "Between Shades of Gray" ir "Out of the Easy" pristatymas. Sudalyvaukite.

Knygyno adresas Bvd Adolph Maxlaan 71-73, 1000 Bruxelles.

* Iliustracijas pasiskolinau iš www.watterstones.com.

Tradicinė flamų virtuvė - Robert Golden "Savouring Europe: Flanders - Belgium"

Užtikau Roberto Goldeno (Robert Golden) filmukų seriją, skirtą tradicinėms Europos virtuvėms, o tarp jų radau du, kurie mane labiausiai sudomino - vienas skirtas Belgijos flamų virtuvei, antrasis - Lietuvos. Užmeskit akį - žinosit, ko ir kur paragauti kai lankysitės flamų žemėse (filmukai anglų kalba). 

Thermae Boetfort - dar geresni spa malonumai šalia Briuselio

Tuo, kad belgai moka virti alų, gaminti šokoladą, kepti vaflius, skrudinti bulvytes, konstruoti elektrinius traukinius, auginti cikorijas ir šparagus - tikriausiai, kad niekas neabejoja. Bet dar jie  (turiu mintyje belgus) labai neblogai išmano, kaip mėgautis vandens teikiamais malonumais. Nežinau, ar šitas mokėjimas paveldėtas iš Spa (turiu mintyje Spa miestelyje, Ardėnuose, įsikūrusį spa centrą), ar paslapčiomis išmoktas iš skandinavų, bet svarbiau tai, kad vos tik pervažiavęs Briuselio žiedą patenki į puikių puikiausią spa rojų. Na, gerai, gal šiek tiek persūdau - Olimpą.


Boetforte, pilko akmens pilaitėje įsikūrusios termos - nereali viečikė atsipūsti po darbų ar kaip reikiant perkrauti batereikes svaitgalį (įsitikinom tuo prieš porą savaičių su merginom besimėgaudamos šiluma ir aromatiniais potyriais). Viskas ko reikia yra čia: turkiškos, suomiškos, rusiškos, infraraudonųjų ir visų kitokių spindulių pirtys, atviri lauko baseinai ir burbulinės vonios pačiame pilaitės kieme. Šitai ypač nerealu tada, kai sutemsta ir nuogas tabaluodamasis baseine gali skaičiuoti užsižiebiančias žvaigždes ar paprasčiausiai spoksoti į apšviestus pilaitės bokštus ir bokštelius.

Taip pat čia veikia restoranėlis, kuriame susisupus į chalatą galima papietauti ir išgurkšnoti taurę putojančio. Galima atvykti visam savatgaliui ir apsistoti pilyje įrengtame viešbutyje.