"Would you?" Belgijos eurovizinė dainelė

Belgijos vaikai

Angele Sarge, man paskirtasis,

Būk prie manęs, Tu mano gerasis,

Vakarą, naktį, rytą ir dieną

Saugoki žingsnį mano kiekvieną...

Šiąnakt autobusas, kuriuo 11-12 metų vaikai važiavo namo į Belgiją iš slidinėjimo atostogų, Šveicarijoje patyrė avariją. Žuvo 28 autobusu važiavę žmonės, tarp jų - 22 vaikai. 24 vaikai avariją išgyveno. Dalis jų sunkiai sužeisti...

Skaitydama apie nelaimę belgų spaudoje verkiau. Negaliu ir nenoriu nė įsivaizduoti, kokią netektį išgyvena žuvusiųjų artimieji, o ypač vaikų tėvai. Kokia neviltis ir skausmas turėjo sudraskyti jų širdis į skutelius... Ir kokia ironija, kad saugumo niša, turėjusi gelbėti nelaimės atveju, tapo tikrais mirties nasrais, surijusiais beprasmes mažametes aukas...

Twenty-eight dead in coach crash in the Swiss Alps

Lommel school bears brunt of the disaster

Parents don't know fate of their children

"This is a very sad day for Belgium"

Aiškėja, kodėl autobuso avarijoje Šveicarijoje žuvo 28 žmonės
Whole country stops for a minute's silence
Bodies of coach disaster victims repatriated

www.flandersnews.be

Savaitgalis Romoje: pirmas vakaras, vakarienė "Il Portico" ir pažintis su Bocca della Verità

Iki fantastiško savaitgalio Romoje, Italijoje lankiausi tris kartus, bet visuomet tame pačiame mieste - Raudonojoje, Protingojoje ir Riebiojoje Bolonijoje, kuri be abejo verta atskiro pasakojimo. O į Romą mus išviliojo geri bičiuliai Rytis ir Renata. Ačiū jiems, nes kitaip dar ilgai nebūtumėme išsiruošę ir tik planuotumėme, planuotumėme, planuotumėme...

Bilietus pirkome dar sausio mėnesį, tad nebuvo jie ypatingai brangūs. Dviems žmonėms kelionė pirmyn-atgal Brussels airlines lėktuvu tekainavo 160 eurų. Sudėjus visus mokesčius ir transportavimosi į/iš oro uosto kaštus, pamatėm, kad Ryanair'as būtų kainavęs keturiais ar penkiais eurais brangiau, tad kodėl nepasirinkus Briuselio avialinijų?

Nusigavimas iš Fiumicino Leonardo da Vinci oro uosto į Romos centrą paprastas, bet kaip ir priklauso - pietietiškai komplikuotas. Oro uosto puslapyje pateikta informacija, kad Romos centras pasiekiamas traukiniais: arba Fiumicino ekspresu (14 eurų), arba regioniniu traukiniu (8 eurai). Oro uoste taip pat kaba keli plakatai su autobusų, vežančių iki centrinės Termini traukinių stoties, reklamomis (kainos svyruoja nuo 4 iki 10 eurų). Pasirinkimo problemėlė kyla atsiradus traukinių stotyje - jokio normalaus ženklo, kur reikia pirkti tuos pigesnius ar brangesnius bilietus. Vien tik kokie penki užrašai "Bilietai". Grazie... Taip nusipirkom bilietus į brangesnį ekspresą, pavėlavom į traukinį (veikiau tai jis mūsų nesulaukė) ir turėjom pusvalandį laukti kito. Na, bet tai menkniekiai. Ekspresas tikrai buvo tikras ekspresas ir per pusvalandį mus nugabeno į amžinojo miesto centrą. O bevažiuojant ir bespoksant į žydrą dangų, kiparisų, pušų ir palmių puokštes bei gelsvai ochrinius namus ėmė po truputį smarkiau tuksenti širdis ir imti toks nedrąsus laimės krizenimas. Taigi, mes Italijoje!

Iš Termini stoties visai nesunkiai pasiekėm ir savo puikiuosius apartamentus "Santi Quattro al Colosseo", per porą žingsnių nuo Koliziejaus. Įsivaizduojat?! Eini savo gatvele pusryčiauti, o jos gale stūkso milžiniškas Romos amfiteatras... B&B turiu pagirti. Švarūs, naujai įrengti kambariukai (mūsiškis keturvietis butukas dar gi ir su virtuve), kasdien tvarkomi; malonūs ir angliškai kalbantys šeimininkai, skanūs pusryčiai. Ko daugiau reikia?

Tai tiek apie buitį. Susinešę daiktelius ir pasikeitę kelionines eilutes į romietiškas, patraukėm keturiese vakarieniauti. Apėjom visą Romos forumą (trečią dieną šitai jau ėmė įgristi), paspoksojom į Emanuelio II paminklą (Monumento Nazionale a Vittorio Emanuele II) ir pro asketišką Il Gesu fasadą pasukom gilyn į susipynusias žydų geto gatveles. Kaip būna tik pasakose ir Italijoje, priėję nedidelę Piazza Mattei su fontanu atradome prašmatnių babyčių buduarais kvepiantį teatrališką barą "Bartaruga", kuriame kilstelėjome nepigias aperityvo taures.

Barmeno pasiteiravę apie artimiausią skanų ir nebrangų restoraną, gavome nuorodą į "Il Portico", kuris pasirodo besąs aukštai vertinamas ir rekomenduojamas "Trip advisor" naudotojų.

Užsisakėme tokią, sakyčiau, gana sočią romietišką vakarienę: artišokų karpačio su sūdytais ikrais, pastą su artišokais ir jūros ešeriu (aš), ėriuko kepenų ir inkstų troškinį (Nerijus), jaučio uodegą (coda alla vaccinara, Rytis) ir pastą alla matriciana (Renata). Užgėrėm namų vynu.

Kovo 7-osios vakarienė "Les Brassins" arba pusdienis po "Breakfast at Tiffany's"

Nedidelis begiškos virtuvės restoranas "Les Brassins" mūsų dėmesį patraukė dar rudenį, kai saulėtą šeštadienį ieškojom namo, kuriame gimė Audry Hepburn. Taip taip, daug kas nustemba, kad "Pusryčių pas Tiffany's" žvaigždė gimė Briuselyje, Ixelles rajone. Visai netoli restorano, Keyenveld gatvėje, vos per dešimt fasadų, tebestovi tas pats namas, pažymėtas 48 numeriu.

Nors "Les Brassins" įsikūręs greta judraus ir gyvo Ixelles kvartalo, siauroje gatvelėje šviečia tik jo vitrinos. nežinodamas - neužsuksi. Staliukus rekomenduojama rezervuoti iš anksto, nes kitaip teks a) arba trypčioti prie durų, arba b) leistis į tolimesnes vakarienės paieškas. Kas ne visada yra baisiai malonu, kai gurgia pilvas ir lyg iš kibiro pyla lietus.

Maistas - toks daugiau mažiau naminis. Vidutinė antrojo patiekalo kaina - 15-17 eurų. Nedrįsčiau labai liaupsinti virtuvės šefo, nes vietomis jam (jai) dar reikėtų gerokai pasistengti. Mūsų kompanijos užsisakytai svogūnų sriubai (7 Eur), IMHO, truko dar kokių 20 minučių troškinimo ir druskos arba skonio sodrumo. Nerijus sakė, kad jam sriuba buvo "per daug svogūninė". Na, bet visi susrėbė svogūnienę išsijuosę.

Antruosius patiekalus rinkomės įvairesnius. Saulė užsisakė tradicinius belgiškus mėsos kukulius (Boulettes sauce tomate, 12,5 Eur), Laurynas su Joana rafinuotai pasirinko anties krūtinėlę (Magret de canard sauce poivrade, 17,5 Eur), Tomas, Nerijus ir aš ragavome vyšniniame aluje troškintas triušio šlauneles (Lapin à la Kriek, 13/17 Eur). Nežinau, kaip kiti patiekalai, bet triušelio šlaunelės buvo tobulos... gerai ištroškintos, trapios ir kvapnios. Neblogai derėjo ir tradicinė belgiška bulvių košė, maišoma su įvairiomis virtomis daržovėmis arba dešros gabaliukais (stoemp). Na, ta košė man pasirodė šiek tiek per grubi ir stokojanti skonio. Lyg ir norėjosi ją paskaninti kokiais ryškesniais mairūno, čiobrelio lapeliais ar skiltele česnako. Bet čia gal mano išlepusio liežuvio įnoriai :)

Patiekalų porcijos - nemažos, bet desertui ir puodeliui arbatos ar kavos - vietos pilveliuose pakako. Reikėjo matyt, kaip mūsų kompanija kryžmai ragavo vienas kito desertų ir patenkinta murkė. Nesu valgius skenesnių šokolado pusėsių (Mousse au chocolat Maison, 6 Eur) ... o Joanos apverstasis Tarte Tatin obuolių pyragas (6,5 Eur) išvis buvo tobulas.

Nepuoselėjant didelių mišelino lūkesčių - rekomenduoju užsukti.
Restorano adresas: 36 Rue Keyenveld, 1050 Bruxelles
Staliuką rezervuoti galima telefonu 02 512 69 99
Restorane atsiskaityti galima tik grynais, banko kortelės nepriimamos.
Klientai priimami nuo 12 iki vidurnakčio. Pietų metu "Les Brassins" siūlo dienos patiekalą už 9 eurus.

Muziejų karštinė iki pusės penkių

Prasibudinę vėlyvą sekmadienio rytą pirmiausiai pajutom lengvai dilgčiojančias kojas ir miego trūkumą. Namo parsiradom pusę penkių ryte (jau nepamenu kada mes taip buvom dėję džiazo). Ai, na gerai, paskutines tris valandas praleidome plepėdami, ragaudami belgišką alų ir garintus kiniškus koldūnus (neprisimenu kaip jie vadinasi, bet buvo super skanūs) netoli Ambiorix'o.

O muziejų naktis Briuselyje man patiko. Pernai kažkaip ir kažkodėl pratingėjom, tad šiais metais išsiruošėm į kultūrą. Pradėjom nuo beveik kaimynystėje įsikūrusio Ixelles muziejaus. Prisipažinsiu, kad jis mus nustebino. Tiek ekspozicijų turtingumu, eksponavimo profesionalumu, tiek nepriekaištingai įrengtomis patalpomis. Pasipūtelį BOZAR'ą šis muziejus eksponavimo kultūra lenkia keliais dideliais žingsniais. Šiuo metu Ixelles muziejus rodo Jules Chéret'o kurtas teatro afišas, reklaminius plakatus, sienų tapybos bei gobelenų projektus, skulptūras ir eskizus. Įstabus ir efemeriškas La Belle Époque pasaulis, kuriame net alaus reklama įgauną elegancijos ir kilnumo. 

Nuolatinėje muziejaus kolekcijoje galima pasigrožėti P. Delvaux, R. Magritte'o, A. Dürer'io, Toulouse-Lautrec'o, A. Rodin'o ir kt. kūriniais. O jei paprasčiau, kaip apibendrino Tomas, tai puiki vieta praleisti popietę. Pritariu ir rekomenduoju.

Tiesa, vakarinė programa taip pat buvo patraukli: senojo kino demonstravimas ant muziejaus fasado (programoje perskaitę "gyvieji paveikslai" - tikėjomės pamatyti paveikslų inscenizacijas, tai šiek tiek nusivylėm), šilkografijos artelė, skaitymai, o po dvylikos muziejuje turėjo pasirodyti burleskininkių kolektyvas. 

Iš Ixelles muziejaus sėdom į kas dešimt minučių specialiu maršrutu kursuojantį autobusą ir atsidūrėm ant Menų kalvos. Čia pabandėm patekti į BELvue muziejaus rūsiuose esančias Coudenbergų rūmų liekanas, bet nuorodos mus paklaidino ir mes nupėdinom į Briuselio žydų muziejų. Muziejaus ekpozicija moderni ir patraukli, daugiau mažiau etnografinio pobūdžio, bet yra ir nedidelė galerija, kurioje buvo rodomi du konceptualesni video menai. 

Mums lankantis Žydų muziejuje, vyko šokio workshopas, kiemelyje skambėjo gyvai atliekama muzika, buvo skaitoma poezija ir... vaišinama arbata bei vynu :)

O po to tai jau mes, sotūs kultūra, prisėdome smagioj terasoj šalia Sablon aikštės. Atidarėm lauko kavinių sezoną. Tai kas, kad po šildytuvu :)

Dar daug liko nepamatyta ir neaplankyta, bet mums nesinorėjo trypčioti eilėse. Gaila, kad pražiopsojome į muziejų nakties programą neįtrauktą atvirą alaus virimo dieną Cantillon darykloje... na, bet sulauksim kitų metų - turėsim progą pasmalsauti :)

Norisi pagirti belgus už gerą transporto organizavimą, įdomias ekspozicijas, išradingas specialiąsias muziejų nakties programas ir dirbtuves. Juk gera organizacija leidžia dalyviams atsipalaiduoti, džiaugtis, džiūgauti ir ...sugrįžti kitąmet. 

Ramunės tinklaraštyje rasite apie tuos muziejus, kuriuose nesilankėme mes ir istoriją apie "face control".