Šeštadienio išvyka su vaikais: Neptūno grotos ir Hitlerio bunkeris

Savaitgalį pas mus viešėjo du šaunus vaikinai - 10 metų Ignas ir beveik 9 metų Tumas su savo tėvais. Tai buvo pirmi mūsų mažamečiai svečiai, todėl jau iš anksto teko pasukti galvas, ką jiems įdomaus parodyti. Nenuvesi gi jaunimo į kokį BOZARą ar į alaus barus. Palaužius galvą, prie tradicinės ekskursijos po Briuselio senamiestį ir kelionės traukiniu į Briugę pridėjau Dinozaurų ir Karo muziejus, Mini Europą ir išvyką į Neptūno grotas bei šalia esantį Hitlerio bunkerį - vilko guolį. Dar svarstėm apie kelionę laivu senaisiais laivybos kanalais (bet buvo gana šaltas šeštadienis), apsilankymą Europos kosmoso centre (Euro Space Center) ir pasivaikščiojimą senosiose, UNESCO saugomose, anglių kasybos šachtose. Bet dėl vienokių ar kitokių priežasčių pastaruosius variantus atmetėm, o ir kaip sako viena patarlė, visų laukų vienu užpakaliu neap...i :)

Neptūno grota plyti po kalnais, pietinėje Namiūro (Namur) provincijos dalyje, netoli Petinji (Petigny). Turas su gidu trunka apie 45 minutes ir dalį jo sudaro pasiirstymas valtimi požemine upe (kita tokia galimybė yra netoli Lježo esančiose grotose). Po kalnu tekanti upelė yra upės, pavadintos Juoduoju vandeniu (jos dugne plyti nemenki šiferio klodai), atšaka. Požeminė atkarpa - 2 kilometrai, kuriais vanduo teka taip lėtai, kad užtrunka 3 paras. Mūsų gidė pasakojo, kad tam buvo atlikti specialūs bandymai - tyrėjai nudažė vandenį ir po to tris paras laukė, kol spalva pasirodys kitoje kalno pusėje.

Apie Belgijos virtuvę

Praeitą savaitę smagiai paplepėjom su Renata iš tinklaraščio "Sezoninė virtuvė": apie Belgiją, Belgijos regionus, jų virtuvę, turgelius ir sezonines daržoves. Daug smulkmenų dar liko nepapasakota, galbūt kiek vėliau jos sulips į naują įrašą (ar straipsnį), o dabar visus, kuriems įdomūs gastronominiai dalykai, kviečiu užsukti į "Sezoninę virtuvę". Smagaus skaitymo! 

Chicounou - dar viena gera vieta užkąsti

Rytietišką tapinę "Chicounou" atradome su Pranu, kai kitą dieną po kelionės Mozelio slėniu pajutom miestietiškų malonumų šauksmą - taurės vyno ir skanaus maisto. Ir taip, vedami žemiškų poreikių ir nuojautos užsukom į gretimoj sankryžoj neseniai atsidariusį "Chicounou". Jauno šefo Georges Baghdi Sar įkurtas užkandžių baras kvepia šviežia mediena, skalsia duona ir geru maistu. Tokiu... sąžiningu.

Prieš atverdamas nuosavos užkandinės duris, Georges stažavosi garsiojo "Comme chez Soi" ir "Château de Namur" restoranuose, antrojo šefo pareigas ėjo vienoje Saint Tropez užkandinėje. Grįžęs į Briuselį, Georgas dirbo savo mamos ir močiutės Libano - Sirijos virtuvės restoranėlyje, vėliau įkūrė savo bio sumuštinių barą "BEO Original", o paskatintas draugų - ir "Chicounou".

Stromae - kaip jį geriau pristatyti? Formidable!

Stromae (foto pasisikolinta iš www.rwandaises.com)

Šiandien graikė Sissi pasidalino nuoroda į kiek provokuojantį Stromae dainos "Formidable" (liet. nuostabu) vaizdo klipą. Pradžioje maniau, kad tai slapta kamera nufilmuotas girtoko jaunuolio viražas ir tik vėliau supratau, kad tai pats atlikėjas ir jo klipas. Youtube susiradau ir gyvai atliekamos šios dainos įrašą. Nesu visokių hip-hopų gerbėja, bet Stromae ekspresija tikrai formidable, kažkuo net primenanti Jacques Brel'į (Žaką Brelį). Savo forminable (apgailėtiną) personažą atlikėjas atskleidžia labai jausmingai, o balse tiek sarkazmo, kad nereikia ir prancūziškai mokėti.

"Formidable" klipas buvo nufilmuotas slapta kamera Louise aveniu, tramvajaus stotelėje šių metų gegužę. Per tris pirmas dienas "Formidable" youtube peržiūrėjo trys milijonai lankytojų (šiandien jau daugiau kaip 6 000 000) - tai iki šiol nepralenktas belgiškos muzikos rekordas. Tiesa, likus trims dienoms iki klipo premjeros, internete pasirodė mėgėjiškų vaizdo įrašų su gatvėje besišlaistančiu "girtutėliu" Stromae (gi tramvajaus laukiantys briuselėnai nežinojo, kad klipas filmuojamas slapta kamera). Mobiliais telefonais užfiksuoti vaizdai išprovokavo nemenkas diskusijas ir nutiesė platų kelią naujam kūriniui.

Pavakarys Terneuzen'e - vieta stebėti laivus

Negaliu dar ir šiandien patikėti, kad jau antra savaitė, kaip Briuselį lepina vasara. Taip taip. Būtent. Saulė išdžiovino pernykštes balas, iki virpėjimo įkaitino čerpinius stogus ir suskubo rudinti briuseliečių veidus. Jau maniau, kad nesulauksiu tokių laikų ir vis dūsavau, kad birželio pirmą pradės lyti. Nepradėjo. Šaunu!

Niekaip negaliu atsidžiaugti, kad saulėtas dangus kasdien tiesiog traukte traukia iš namų ir kalbina prisėsti smagioje vyninės ar tapinės terasoje, skimbtelėti taure rosé su ledukais ir leistis nešamai jaukių šnekėsių, šilumos ir nieko neveikimo.

Atostogos... Baigiau savo prancūzų kursus, nes pajutau, kad tai, kas turėtų būti malonumas, pradėjo virsti kančia. Žinoma, taip jau sutapo, kad pavasarį stipriai dirbau, sprendžiau menkaverčius konfliktus, kurie rijo neproporcingai daug laiko ir jėgų bei dar mokiausi - tai kaip ir natūralu, kad toks derinukas laimės kasdienės nesuteikia, ar ne? Todėl jau kai baigiau - tai baigiau viską iškart - ir darbus, ir mokslus.  Dabar - planuoju atostogas, po nemenkos pertraukos mėgaujuosi lėtomis dienomis  ir visus labai myliu.

Iš tos meilės vieną labai šiltą vakarą su Nerijum sėdom į automobilį ir išlėkėm link jūros. Pakeliui pabūgom kamščių ir ties Antverpenu išsukom iš kelio. Vis siaurėjančiais keliukais patraukėm vakariniu Šeldės krantu iki Terneuzen'o. Kelionė nebuvo labai vaizdinga, nes teko važiuoti palei kelių metrų aukščio pylimą (ir tik dabar, užmetus akį į žemėlapį, suvokiau, kad važiuodami galėjom aplankyti  Hulst miestelį...).

Erkiulis Puaro Briuselyje

Erkiulio Puaro atminimui ... Ellezelles miestelis
(foto pasisiskolinta iš čia)

Galėčiau lažintis, kad garsiausias belgas - Erkiulis Puaro (Hercule Poirot). Agatos Kristi (Agatha Christie) sukurtas personažas Erkiulis gimė ir augo Ardėnų kalnuose, Ellezelles miestelyje, esančiame netoli Spa, Hainaut provincijoje. Belgijose policijoje tarnavęs Erkiulis į Jungtinę Karalytsę pasitraukė Pirmo Pasaulinio karo metais. 1916 m. liepos 16 d., pabėgėlių stovykloje Erkiulis sutiko kapitoną Artūrą Hastingsą (Arthur Hastings), kuriam padėjo išspręsti sudėtingą bylą. Nuo tos dienos kapitoną ir seklį visam gyvenimui susiejo nuoširdi ir tvirta draugystė.

Netrukus Erkiulio talentas patraukė ir britų vyriausybės dėmesį, tad nieko nuostabaus, kad šis, rekomendavus Belgijos monarchui, buvo pakviestas spręsti ministro pirmininko pagrobimo bylos.

Pasibaugus karui, Erkiulis įsikūrė Whitehaven Mansions 56B (Ramune, vis prisemenu, Tavo pasakojimą apie Puaro serialo filmavimą Tavo name) ir pradėjo verstis privačia detektyvo praktika. Visą tarpukarį Puaro keliavo po Europą, Afriką, Pietų Ameriką ir Aziją, kur narpliojo gausiai užderėjusias žmogžudystes bei kitus rimtus nusikaltimus. Po kelionių Azijoje, Puaro visam laikui apsistojo Anglijoje, kur tuo metu vyko pakankamai nemažai nusikaltimų, tad pilkosios Puaro ląstelės turėjo apsčiai veiklos. Senstelėjęs Erkiulis nutraukė privataus detektyvo veiklą, tačiau retkarčiais imdavosi tyrinėti naują ir tikrai įdomų nusikaltimą, narpliojo neišpręstas garsias bylas ir skaitė detektyvus. Garsusis seklys mirė nuo širdies ligos, palaidotas Stails (Styles) kapinėse, Esekse (Essex).