Jau gera savaitė, kaip nuo neparašytų raidžių niežti nagus. Bet nerašiau. Kaupiausi, švenčiau, ilsėjausi, kvatojausi drauge su broliu, mindžiau drėgnas Šiaurės jūros pakrantės smiltis ir baltą lietuvišką sniegą, skaičiavau sekundes iki Naujų metų ir ilgėjausi nuobodumų, nuspėjamos kasdienybės ir naujų pradžių. Tokių paprastų ir lengvų, kokių gal net ir nebūna, o gal tik vaikiškose pasakose ir vintažinėse reklamose, kur Kalėdų senelį galima prisivilioti užplikius puodelį paprasčiausios kavos. O gal taip nutinka ir gyvenime, tik mes esame įtikėję, kad be norago nebus ir pyrago, kad be pastangų nepavyks naštos nuo pečių nusimesti ir kad vaisiai neveltui tokie saldūs. Ir tada ieškom sudėtingų kelių link naujų pradžių ir statesnių laiptų į laimingumus. Norim ar nenorim - perkam-kaupiam, mylim-nesakom, liūdim - irgi nesakom. Norėčiau kad šiais metais visi būtumėme paprastesni ir laimingesni. Kad sakytumėme vieni kietiems paprastus komplimentus ir pagyrimus, kad nesibaidytumėme apkabinti ar prisiglausti. Kad susigyventumėme su savo negandom, atleistumėme netektims ir žaismingai žongliruotumėme tikslais ir pasiekimais - laisvi, išdidūs ir laimingi.
Prisipažinsiu, kad šiais metais nejaučiu jokio didelio noro skaičiuoti ir vardinti, ką gero ir blogo padariau per dvylika pernykščių mėnesių. Stengiausi, kad viskas, ką darau džiugintų ir mane, ir mano mylimuosius, ir Jus. Gal kartais ir nepavykdavo - neveltui sakoma, kad gerais norais ir pragaras grįstas.
Džiaugiuosi, kad metų pabaigoje pradėjau vėl iš naujo atradinėti Briuselį, o išsiritus sausio 3 d. kažkaip ilgesingai suvokiau, kad šiame svetimame mieste pralėkė dveji metai. Jis beveik tapo tokiu pat artimu, kaip ir Vilnius, laikini namai - mus prisijaukino. Liko dar vieni metai, tačiau mintys jau sukasi apie grįžimą namo. Nevalingai imu matuoti ir sverti įgytas patirtis bei sukauptus prisiminimus. Bet...ėėėėė! Dar anksti! Dar reikia gyventi čia ir dabar, o ne tuo, kas bus dar po metų.
Šiais metais savo eilės laukia kelioniniai batai, fotoaparatas ir kuprinė - Dublinas ir Airija, Edinburgas ir kažkiek Škotijos, galbūt - Stambulas. Tikrai - savaitgalis Paryžiuje, Kelne ir Mozelio šlaituose ir galbūt kažkas dar egzotiško metų pabaigoje. Dar daugiau prancūzų kalbos, naujas kompiuteris, galbūt - fotografijos kursiukas, keli vakarai kulinarijos pamokų ir... nežinau, kas dar. Metai, nustebinkit mane. Maloniai tik, prašau. Neįsijauskit, nieko man daug nereikia. Pakaks lėtumo, kasdieniškumo ir naminių šypsenų. Ačiū.
