Musées Royaux d'Art et d'Histoire / Karališkieji meno ir istorijos muziejai

Žiema Briuselyje - tinkamiausias metas lankytis muziejuose (tikriausiai todėl pavasaris ateina su muziejų naktimi). Oras tam - kaip tik - lyja, balzgana, durzgana, žvarbu ir drėgna. Tai ką daugiau veikti, jei nesisėdi namuose? Šitaip vieną sekmadienį aplankėm kaimynystėje įsikūrusius Karališkuosius meno ir istorijos muziejus (tiesą sakant, tai jie įsikūrę viename pastate, tai man jie kaip ir vienas muziejus). Geras tas muziejus. Didelis. Ekspozicija įrengta gerai apgalvotai ir konceptualiai. O joje galima susipažinti su visai nemenka kolekcija, kaip tokio dydžio šaliai kaip Belgija. Čia pamatysite kokios tai romėnų šventyklos kolonų eilę ir didžiulę grindų mozaiką. Senų arabiškų šalmų ir nerealiai skaidrios keramikos. Senųjų egiptiečių mumijų ir mėlynų dievukų. Kinijos marionečių ir indėniškų pirštinių. Peniuotų vaisingumo dievų iš kažkurių tai salų ir indiškų drožinių.

Tikrai yra kur akis paganyti. Ypač paaugusiems vaikams, kuriems mokyklose jau pradėda pasakoti istorijas apie narsius Romos karius, paslaptingas Rytų šalis, nemirtingus faraonus ir kitų, mažiau išsivysčiusių kraštų, baigtis. Tiesiog todėl, kad muziejus tikrai geras ir neužgriozdintais dulkėtais eksponatais kaip kokio seno atikvaro spinta. Trumpiau tariant, tai - tikrai puikiai iliustruota pasaulio istorijos pamoka (ir svarbiausia - nebrangi - 5 Eur).

Prisipažinsiu, kad štai jau keli metai, kai vaikščiodama po tokius istorijos muziejus daugiau mąstau apie tai, kokiu būdu tos kolekcijos buvo surinktos, nei apie tai, ką naujo jos man pasakoja. Dažniausiai nieko labai naujo tie karo ir plėšimų grobiai nebegali papasakoti, nes jie yra šimtus kartų perfotografuoti ir perpublikuoti įvairiausiuose leidiniuose ir internetiniuose puslapiuose. Ir visi lankosi Belyno muziejuje tam, kad pamatytų Nefertitę, o ne nustemba ją ten sutikę.

Fotografijos kursai Briuselyje: Creatif Image

Paskutinės savaitės - nors persiplėšk - pilnos nepabaigtų darbų ir neįgyvendintų pažadų, kurie beatodairiškai graužia sąžinę ir neleidžia grįžti prie malonių užsiėmimų. Pavyzdžiui, kad ir fotografija. Kokia ironija! Pradėjau lankyti fotografijos kursus, o jau daugiau kaip dvi savaitės nė neturiu kada išsitraukti fotoaparato. Na, šį savaitgalį galėjau, bet su draugėm kalbėjomės iki užkimimo ir visiškos žodžių sausros. Tai kada gi fotografuoti? Žodžių ir jausmų neužfiksuosi. Na, gerai, galima, bet neapsakomai maloniau visame beatodairiškai dalyvauti, ar ne? Tačiau šįkart ne apie jausmus ir jų filosofiją, bet apie fotografijos kursus.

Joana surado ir mes tryse (Joana, Ramunė ir aš) užsirašėm į fotografo Michael'io Chia "Creatif Image" vedamus fotografijos kursus. Atvirai kalbant, fotografijos kursų Briusleyje - visa puokštė, tačiau pastarųjų privalumas - kursai ir kūrybinės dirbtuvės anglų kalba (o man dar ir kaimynystėje). Jau girdžiu Jus sakant, kad gi mokausi prancūzų klabą ir turėčiau pasirinkti savo naudai prancūziškus kursus. Gal ir galėčiau ar net turėčiau (būtų terminijos šokas ir iššūkis), bet gera kompanija dar svarbiau. Kaip Jurgos uošvis sako "Jei visi - tai visi".

Kovo 11-osios šventė Europos Parlamente

Nusprendžiau pasidalinti gautu kvietimu, nes gi būna kartais - lieki nepakviestas, lieki nepamatęs ar tiesiog neparangintas. O juo labiau, kad Belgijos Karalystėje gyvenančių lietuvių bendruomenei skirtų (prieinamų) tokių renginių tikrai nėra daug. Tad - puiki proga susiburti prie savo šalies vėliavos dar vieną kartą metuose - ne per sporto šventę, ar ne? :)

Norintys išgirsti Vilniaus mergaičių ir merginų choro "Liepaitės"repertuarą ir  susipažinti su akvarelistės Ramunės Kmieliauskaitės kūryba turėtų registruotis iki vasario 27 d. el. pašto adresu ieva.staniulyte [eta] europarl.europa.eu

Koncertas ir priėmimas vyks kovo 5 d. 18:30 Yehudi Menuhin salėje.

Šventę organizuoja EP narės Laimos Andrikienės biuras.

Musée des instruments de musique (MIM) - sekmadieninis pasivaikščiojimas

Žvilgterėjau į paskutinius įrašus ir net šyptelėjau - vieni muziejai ir prisiminimai apie šiltas vasaros  dienas. Taip jau gaunasi - kai oras šlapias ir nemalonus, o nosį iš namų iškišti norisi, tai kiši ją arba į kavinę, arba į muziejų, arba į koncertų salę (artba į svečius, jei kas pakviečia). Tai taip vieną sekmadienį tos smalsios nosys atvedė mus į Muzikos instrumentų muziejų. Įsikūrusį viename gražiausių pačiame gražiausiame Menų kalvos pastate, ant kurio stogo iki tol tebuvome gėrę kavą.

Gėda ir prisipažinti, kad panosėję buvusį muziejų apalankyti panūdau tik perskaičius Neringos pasakojimą apie tai, kaip jai ten patiko. Na, bet neveltui sakoma, kad kai bažnyčia arti, tai Dievas toli. Gryna teisybė.

Moteriški antradieniai: Musée de la Banque Nationale

Paskutinį antradienį su Indre ir Joana šniukštinėjom po Nacionalinio banko muziejų. Na, nepasakyčiau, kad mane jis būtų sužavėjęs - daugybė etikečių, skaitymo ir mažai čiupinėjimo, mažai interaktyvesnių užsiėmimų (jų reikia ne tik vaikams). Žinoma, ekspozicija moderni ir prieš kokius aštuonis ar net dešimt metų jis buvo oho, kokia naujoviška, tačiau šiandien, kai tokio tipo muziejai virsta intelektualia taktiline pramoga, banko muziejus jau tebėra vidutiniokas.