La Buvette

Jau ilgai dūsavau dėl Nicolas Scheidt. Dėl jo rudų akių ir švelnių rankų, kuriomis jis sukuria nuostabiausius patiekalus ir gastronominius fejerverkus. Net drįsčiau tvirtinti, kad krito jis man į akį dar jo paties nė nemačius. Po to kažkas sumaišė nors trupučiuką pasimėgauti jo talentu "Culinaria" savaitgalio metu, bet kai jis pats ant mūsų staliuko padėjo užkandį iš laukinio upėtakio ir jūros pakrančių žolių …beveik pašnibždom visai mūsų kompanijai pasakiau, kad čia JIS.

Kalėdiniai žaisliukai

Po tokiu pavadinimu galima parašyti labai filosofišką rašinėlį apie parduotuves, (kalėdinius) pirkinius ir prekybos centrų raginimus perkant pajusti "klėdinę dvasią". Bet nerašysiu, nes šiais metais manęs tai nežeidžia ir man tai nė kiek nerūpi. Geriau pasidalinsiu keletų adresų, kur galite rasti vintažinių, elegantiškų ar kvanktelėjusių kalėdinių žaisliukų:

Flamant - užsukite į Sablono aikštėję įsikūrusią interjero prekių parduotuvę, jei eglutę norite aprėdyti elegantiškais ir solidžiais papuošimais.

Mano mėgstamos Briuselio šokoladinės

Kalbėti apie šokoladą Belgijoje - tai tikriausiai taip pat banalu kaip apie cepelinus Lietuvoje ir neišsemiama kaip apie pastą makronus Italijoje. Šokolado parduotuvėlių arba šokoladinių galima rasti kiekvienoje Briuselio prekybinėje gatvelėje ir aikštėje, jau nekalbant apie tokias turistines miesto vietas kaip Saint Hubert galerijos, senamiestis ar Grand Sablon aikštė. Trumpiau tariant, šokolado čia galima gauti visur ir visokio. Gero ir blogo. Juodo ir balto. Tiražuojamo fabrikėliuose ir lipdomo rankomis.

Šokolado gyvendami Briuselyje nepradėjo valgyti daugiau, bet pradėjom rinktis aukštos kokybės juodąjį. Aš išvis pamėgau briutą. Tiesą pasakius, tai Belgijoje net parduotuvinis "Cote d'Or" yra stipriai geresnės kokybės nei suvenyrinė "Rūtos" produkcija (deja…). Vat, kuo po trijų metų Belgijoje pradėjau bjaurėtis - tai burnoje į neaiškią košę virstančiomis kakavos ir sojos plytelėmis.

O štai čia šokoladinių ir parduotuvėlių sąrašas, kuriose lankomės, kai norisi šokolado:

Culinaria on Tour - mišelininis ketvirtadienis Sablone

Mario Elias iš "Le Cor de Chasse"

Šį rudenį vis juokais pasiskųsdavau, kad tiek Brisuelyje mišelininių restoranų, o iki šiol nesu nei viename jų buvusi. Ir štai, ketvirtadienio vakarą Sablone spėjau aplankyti net keturis tokius. Na, tiksliau paragauti keturių žvaigždėtų restoranų šefų sukurtų patiekalų: Julien Burlat iš "Le Dôme", Mario Elias iš "Le Cor de Chasse", Pascal Devalkeneer iš "Le Chalet de la Fôret" ir Sang Hoon Degeimbre iš "L'Air du Temps". Visi jie buvo baisiai skanūs (kažkaip nerandu geresnio epiteto) ir su vienokiu ar kitokiu netikėtumo elementu. 

 Pascal Devalkeneer iš "Le Chalet de la Fôret"

Ragavimus pradėjom nuo "Le Chalet de la Fôret" virtuvės. "Cappuccino de saison" ("Sezoninis kapučino") - nebepamenu kokia tai slėgta mėsytė, šukutė, skrudinti riešutai, džiovintos spanguolės ir dar kažkas, ko nesugebėjau visame skanume atskirti. Tikrai, kad nepriekaištingas Pascal'io Devalkeneer'io kūrinys.