2013 m. gegužės 30 d., ketvirtadienis

Buitis, buitis, buitis: prakiurusios lubos ir užsikimšusi kriauklė

Šeštadienio rytą dar nuo sapno šiltomis kojomis įstojau tiesiai į vonioje telkšojusią balutę. Aaaa! Katinas?! Ne, nėra jokio kvapo. Profesorius! Baisiai ne-ma-lio-nu. Ir eik dabar iš paties ryto pas kaimyną... Vien tik katinas smagiai leido rytmetį šokinėdamas po balą, lakdamas iš dangaus pasilpylusią malonę ir medžiodamas pro halogeno angą kapsinčius lašus (o mes stebėjomės, kuris jis buvo dingęs ir kodėl neatneša į lovą kavos). Praktiškai tris kartus geriau nei nebeatsukamas vonios kranas katiniškiems malonumams.

Atsivyliotas kaimynas profesiorius gana flegmatiškai pakraipė galvą, lubose akimis nubraižė savo vonios planą ir iškėlė hipotezę, kad taip, tai galėtų būti 'kažkas' iš po jo dušo kabinos. Nerijus drauge su profesorium (kuris yra jaunas ir labai perspektyvus) užlipo į pastarojo butą ir taip pat patvirtino, kad taip, toje vietoje stovi profesoriaus dušas. Vyrai yra vyrai, jiems visuomet reikia neužginčijamų įrodymu. Todėl Nerijus su profesiorium sutarė, kad atliks empirinius tyrimus bei rinks įkalčius. Ilgai laukti neteko. Porą mini-balučių radau vidurį dienos (matyt, kad po rytinių pasipliuškenimų), kol galiausiai, vakar vakare, po vakarinio profesoriaus dušo, vanduo pro lempos skylutę ėmė nekantriai varvėti prinokusiais lašais. Pliumpt - pliumpt - pliumpt. Pliumpt - plumpt - plumpt. Pliumt - plumpt. Plumpt.

Šį kartą profesorius užsuko rankoje laikydamas prakąstą sumuštinį ir patviritno, kad taip, ką tik "apturėjęs dušą". Liūdnai patyrinėjo balą ant mūsų grindų ir pažadėjo surasti žmogų, kuris pažiūrės, kas ten darosi tarp jo dušo ir mūsų lubų. Kol kas gyvenam sausai, bet tikriausiai, kad ne todėl, kad profesorius rado meistrą (taip greitai šioje šalyje tokie dalykai nesisprendžia), o todėl, kad jis nebesiprausia duše. Aš džiaugiuosi, o katinas, pasirodo, per tas tris dangiškojo kapsėjimo dienas spėjo priprasti prie naujos pramogos ir kartas nuo karto viltingai užsuka į vonią patikrinti, ar nepakibo išsvajotieji lašai.

Kita buitinė katastrofa mus ištiko tuo pačiu metu. Lyg Belgijoje būtų nepakankamai šlapia. Tai ne tik pro lubas ėmė sunktis profesoriaus maudynės, bet ir užsikimšo virtuvės kanalizacija (tikriausiai reikėtų rašyti, kad "užkimšau", nes pati kanalizacija kaip ir ne prie ko, bet kalta irgi nesijaučiu). Jau trečią kartą. Jau esu išardžius visą pokriauklio vamzdyną ir surinkusi jį iš naujo kokius 6-7 kartus. Švarus jis pas mus kaip po Tulčinos klizmų. Problemos slypi "kažkur giliau", taip skant. Sienoje.

Trumpiau tariant, kol buvau įpuolus į darbus lyg veidu į samanas, pamiršau periodiškai pilsčioti į virtuvės kriauklę alkanas bakterijas, kurios, anot gamintojo, turi suėsti maisto likučius. Nors aš manau, kad tos bakterijos mūsų kriauklėj tikriausiai numirtų badu, nes savo darbą atlieka specialus tinklelis ir indaplovė. Na, bet dabar nebesvarbu. Užmaršumo pasekmė išburbuliavo užgrojus indaplovei. Va, tau ir buities pamoka.

Kitą dieną griebiausi jau patikrinto plano - HG virtuvinių kamščių pramuštuvo - "Déboucheur duo". Iki šiol jis vienintelis sugebėdavo stabilizuoti tokio lygio katastrofas. Rekomenduoju. Kaina, žinoma, gera - beveik 10 eurų, bet efektas tikrai stiprus.

Lygiai taip pat, šio gamintojo preparatu gainiojam ir svečių kambaryje bei duše mėgstantį pasirodyti pelėsį. Jis veisiasi visuose senesniuose Briuselio namuose. Retkarčiais, net itin gausiai. Okupuoja spintas, spinteles ir spėriai dauginasi čia dailiai suringuotoje tekstilėje. Nepamainomas daiktas. Ne pelėsis, žinoma, o tas purškalas. 

10 komentarų:

  1. Oi ta purskala ir mes esam isbade. Smirda nesusvietnai, bet veikia fantastiskai - pelesiai issilaksto sparciai :D

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Vat, būtent :) pas mus net nuo dažytų tapetų išnyksta ;)

      Panaikinti
  2. Oooo... purškalas ir man reikalingas. Olandijoje to gėrio, aka pelėsio, apstu. Aš darau išvadą, kad tai yra ne dėl to, kad šiaip drėgna, bet dėl to , kad namus stato iš popieriaus su labai mažai izoliacijos. Cha.. pas mus miegamąjame prieš dvi dar dienas po nakties buvo aprasoję langai. Tokį moną Lietuvoje matydavau, kai lauke -30 būdavo. Va, tau ir terpė pelėsiui visokiausiam.
    O į kanalizaciją tą "Déboucheur duo", tai bijočiau pilti.... čia ir taip nuolat lauke kanalizacija dvokia.. vistik vandens lygis Olandijoje yra aušktas... Gerai, kad neužsikiša..tpfu..tpfu...tpfu...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. :)))) įsivaizduoju. Arba senos statybos namai, su naujais plastikiniais langais ir nauju šiltinimo sluoksniu ant sienų. Pas jus taip nedaro? Mūsų name langai negaruoja, bet tik todėl, kad viskas ventiliuojasi pro plyšius grindyse :D

      Panaikinti
  3. Užuojauta... Ypač buitines problemas spręsti Belgijojr - čia jos daug ilgesnės ir todėl sudėtingesnės....

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū, Sigita. Džiaugiuosi, kad tas problemas teks spręsti ne mums, o mūsų kaimynui. Vyras net kurią tai dieną pamintyjo, kad gal reikia tą mūsų profesorių pasikviesti pas mus išsimaudyti duše :) gi kaip jis ten vargšas dabar kriauklėj turkšis... :)

      Panaikinti
  4. Oi, Rūta, begaliai dėkinga už vamzdių atkimšimo skysčio rekomendacija. Paskutiniu metu mums ši problemėlė labai aktuali. :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Išbandykit - gal padės. Tikiuosi. Mūsų du kartus neapgavo. Nors pirmąjį tai jau buvom nusiteikę pinigus santechnikui sumokėti, kad tik atkimštų tą nelemtą kriauklę :)

      Panaikinti
  5. Juodieji mūsisūrai, sako, yra neišnaikinami, bet nuo jų padedanti kažkokia gėlė, kurios jie velniškai nemėgstą. Man asmeniškai padeda atokesniuose (labiausiai probleminiuose stalčiuose įkišti drėgmės surinkikliai. Labai geras daiktas, atrastas tik Liukse. Senais laikais bobutės tarp dvigubų langų laikydavo koncentruotos rūgšties stikliukus arba paberdavo higroskopiškų trąšų rutuliukų, dabar tai galime daryti "civilizuočiau".

    Purškalas yra irgi gana brangus, kaip ir tas, kurį pila į seniai šveistą unitazą. Ką darau aš - įkvėptas savo draugo inžinieriaus eksperimentų, paskaičiau etiketę ir nusipirkau tokio pat tik pigesnio reaktyvo paprastoje parduotuvėje (BE atveju, BRICO) tame skyriuje, kur parduoda acetoną, vaitspiritą ir kitką po litrą ar po kelis. Taip ir čia nusipirkau 5 l HCl tualetui 5x pigiau už 1 l spec kalkių nuėmiklio, ir nuo pelėsių taip pat yra atitinkamas skystis, kuriuo galima papildyti firminį purkštuką. Beje, purkštuką patariu laikyti tamsoje, nes jis po kelerių metų sutrupa ir tampa netinkamas. Gal čia ekologiška, savaime suyranti plastmasė, ar ją ta chemija sugraužia? Nežinau, bet teko perpilti į langų plovimo purkštuką (ir užrašyti NUODAI!).

    Dėl kanalizacijos tai nežinau, padeda rūgštis (jeigu kriauklė keramikinė), o šiaip sako, šarmas taip pat gerai ėda taukus. Pirmas etapas vis tiek - pravaryti karštu vandeniu, ir ne tik prie pat kriauklės.

    Jeigu nenustos kapsėti, pasikvieskite savo draudiką, kad įvertintų žalą, nes paskui teks iš savo kišenės mokėti "už žmogaus pažiūrėjimą"...

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Patarimų su kaupu. Ačiū, Sanctus ;) Mes kovojam su tuo juoduoju mūsisūriu tik svečių kambaryje (cha cha cha) ir duše. Matyt, tai blogiausiai vėdinamos patalpos namuose. Bet ir ten to mūsisūrio tik žiedeliai (palyginus su kitų briuselėnų pasakojimais).

      Kaip suprantu, purškalą naudoji gana ilgai, nes mes tai nespėjam atlikti lauko bandymų - sunaudojam (kita vertus ir perkam mažesnisu kiekius). Bet pastebėjimas apie etikečių skaitymą - labai vietoje, nes gyvenadami BE, labai aptingom tai daryt. Pirmiau buvo pasiteiinimas, kad nesuprantam, o po to įprotis atrofavosi... Reiks pratintis iš naujo.

      Ne, nebekapsi, tik liko gelsvas ratukas aplink lempečką ir du "žemėlapiai" ant lubų. Nufotkinom ir nusiuntėm savininkams, bet apie draudimą nepagalvojom (ot, naivuoliai). Reikia pagalvoti - ačiū už patarimą!

      Panaikinti