He Yunchang, Neo Rauch, Francis Bacon ir Antoine Watteau

Aną šeštadienį darbinį nuovargį iškvėpavom tiesiai kultūrai į veidą ir nugriebėm visą Bozar'o grietinėlę: He Yunchang'o performansą Nirvana-Flesh, siurrealistinę, komiksinę, pop artišką ir dar kitokią Neo Rauch'o parodą Obsession of the Demiurge. Selectetd Works 1993-2012, Airijos dovanotą šiuolaikinio meno ekspoziciją su Francis Bacon'o kabineto reminiscencijomis ir efimeriškus Antoine Watteau muzikos bei dvaro gyvenimo atspindžius. 

Nedaugžodžiausiu. Watteau - kaip Watteau, bet ekspozicijos lygis (kaip Bozar'ui) - puikus. Sakyčiau, kad šitai mane ir nustebino labiau, nei gyvi pastelinių spalvų Antuano paveikslai. Šių bent jau reprodukcijas buvau mačius. Rekomenduočiau apsilankyti jei mėgstate muziką, baroką-rokoką arba nepažįstate Watteau.

Šiuolaikinis airių menas - šiuolaikinis ir be didelių pretenzijų. Aplankyti irgi rekomenduočiau, nebent ruošiatės skristi į Dubliną ir praleisti pusdienį puikiuose jo muziejuose. Jei ne - pasinaudokite proga - airių kuratoriai puikiai padirbėjo.

Neabejotinai saldžiausia airių ekspozicijos vyšnia - F. Bacon'o kanbinetas. Tai koncepuali dailininko studijos Londone replika, suteikianti progą pro durų plyšį patyrinėti tapytojo aplinką, rinktus vaizdus ir informaciją bei išvysti jo paskutinius taip ir nepabaigtus paveikslus. 

Spring is Here

Šią savaitę ėmė ir atėjo pavasaris. O jau atrodė, kad prasidėjo Amžinoji Žiema, tik niekas nenorėjo tuo patikėti. Manė, kad klimato atšilimas, kad anomalijos nenuspėjamosios ir kitokie paprastai paaiškinami gamtos reiškiniai.