Nelabai turiu ką pasakyti (apsimesiu, kad nežinau, jog tyla - auksas). Labiau noriu pasidalinti jau seniau užfiksuotais keliais vaizdais iš tos dienos, kai naktį pradėjo snigti. Nerijus pažadino mane anksti ryte - "sninga!". Ir tikrai, praplėšus akis pamačiau už lango betupiančias storas ir purias snaiges - net širdis suvirpėjo (man visada patikdavo žiemos pradžia, bet dar niekada taip smarkiai kaip šiais metais) - sninga!.. Dar miegojo visas mūsų rajonas, o tyliai ant medžių šakų ir žibintų augantys sniego kupsteliai priminė išblukusias sniegenas, kurios iš lėto slinkosi arčiau viena kitos ir beveik negirdimai čiurlėjo keistą ateinančios žiemos melodiją.
O po to atėjo diena. Žmonės ir šunys šlapiomis kojomis nutrepsėjo šaligatvius, automobiliai ištęžino gatveles ir nakties pasaka susipurvino... Sakytum - pasivaideno, bet tikrai ne. Žiūrėkit.
O po to atėjo diena. Žmonės ir šunys šlapiomis kojomis nutrepsėjo šaligatvius, automobiliai ištęžino gatveles ir nakties pasaka susipurvino... Sakytum - pasivaideno, bet tikrai ne. Žiūrėkit.