tag:blogger.com,1999:blog-4466813178068571651.post8267614912166552752..comments2024-02-25T22:33:36.050+01:00Comments on Briuselio kopūstai / Brussels sprouts: Mūsų namai – jų širdyseUnknownnoreply@blogger.comBlogger2125tag:blogger.com,1999:blog-4466813178068571651.post-50194198333261976882011-03-13T20:04:14.563+01:002011-03-13T20:04:14.563+01:00Ačiū, Ingrida, už linkėjimus. Taip jau nutinka, ka...Ačiū, Ingrida, už linkėjimus. Taip jau nutinka, kad gyvenimas sėslius kseofobiškus žemdirbius priverčia tapti "benamiais", keliautojais ir klajotojais. O kaip liaudies patarlė sako, [namai] kad ir po lapu, kad tik su savu :)Rūtahttps://www.blogger.com/profile/10709875851125086663noreply@blogger.comtag:blogger.com,1999:blog-4466813178068571651.post-90609315950174068242011-03-04T12:42:47.989+01:002011-03-04T12:42:47.989+01:00Žinai, Rūta, pritariu visu 100 procentų ;) Man nam...Žinai, Rūta, pritariu visu 100 procentų ;) Man namai ten, kur esu su savo pačiais pačiausiais žmogeliais. Nors vieną kartą, dar tokioj žalioj jaunystėj studentavimo metais plaukėm baidarėmis ir toks kaimo berniokas priėjęs paklausė - "o tai kur jūsų namai". Tai aš jam pradėjau pasakoti, kad namai mūsų - šita valtis, va čia - spinta, čia virtuvė ir t.t. O jis taip nuoširdžiai sako: "benamiai" ir nubėgo... Ilgai juokėmės ir mąstėm apie tai, bet iki šiol gyvenimas taip dėliojasi, kad esam nuolatiniai benamiai :) Linkėjimai šilčiausi iš padūmavusio Kauno ;)Ingridanoreply@blogger.com